SAUSIO
2 d. – 70 metų
Petras Skirmantas, kalbininkas, pedagogas, mokslų daktaras, docentas (1993). Gimė 1947 m. sausio 2 d. Padegupės k. (Telšių r.). 1998 m. išleido knygą „1759 m. ZIWATO indeksas: Faksimilinis leidinys“, knygos įvadinio straipsnio bendraautorius su A. Girdeniu.
17 d. – 80 metų
Danielis Juozapas Antušas, Lietuvos dailininkų sąjungos narys, žymus keramikas . Gimė 1937 m. sausio 17 d. Ražiukų k., Luokės vlsč., Telšių rajone. Gyveno Vilniuje. Mirė 2018 11 09.
26 d. – 90 metų
Vitas Valatka, Lietuvos archeologas, muziejininkas, visuomenės veikėjas, ilgametis Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotojas. Paskelbė archeologinių straipsnių. Gimė Keturakių kaime, dabar Plungės raj., 1927 m. sausio 26 d. Mirė 1977 08 23. Palaidotas Telšių senosiose kapinėse.
26 d. – 80 metų
Paulina Debulevičienė, bibliografė. Gimė 1937 m. sausio 26 d. Micaičiuose, Telšių raj. Parengė bibliografines rodykles ,,Lietuvių liaudies menas“ (1975), ,,Viktorija Daujotyte-Pakerienė“ (1995) ir kt. Dirbo ,,Minties“ l-kloje, LKLI, Lietuvos respublikinėje bibliotekoje.
30 d. – 90 metų
Teklė Kryževičiūtė, poetė. Gimė 1927 m. sausio 30 d. Pašvitinyje (Pakruojo r.), mirė 1991 m. kovo 18 d. Telšiuose. Nuo 1932 m. gyveno Telšiuose. Periodikoje poeziją skelbė nuo 1945 m. „Eldijos“ leidykloje išleistas poezijos rinkinys "Prieš namų ugnį" (1991). Žemaitijos rašytojų bendrijos narė nuo 1990 m.
VASARIO
9 d. – 60 metų
Kęstutis Jablonskis, dainininkas, dainų autorius, gitaristas. Gimė 1957 m. vasario 9 d. Telšiuose. Išleido keliolika savo kūrybos kompaktinių ir vinilinių plokštelių. 2010 m. jam įteiktas LATGA Aukso medalis už kūrybiškumą ir kūrinių sklaidą. Minint Žemaitijos jubiliejinius metus, 2019 m. Žemaitijos dienų Vilniuje metu atlikėjas apdovanotas II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“. Gyvena Telšiuose.
10 d. – 90 metų
Alma Adamkienė (Nutautaitė), prezidento V. Adamkaus žmona. Gimė 1927 m. vasario 10 d. Šiauliuose. Telšiuose Nutautai gyveno Birutės g. 24. Lankė Telšių gimnaziją. 1944 m. emigravo į Vokietiją.
12 d. – 70 metų
Stasys Kasparavičius, lakūnas-instruktorius, kraštotyrininkas, visuomenininkas, Žemaičių muziejaus „Alka“ direktorius (1993–2009). Gimė 1947 m. vasario 12 d. Patumšių k., Telšių r. 1967 m. baigė Luokės vidurinę mokyklą, 1972 m. pilotų-instruktorių mokyklą Maskvoje. 1972–1993 m. dirbo Telšių aviacijos sporto klube. 1987 m. įkūrė Žemaičių draugiją, buvo jos pirmininku. 2013 m. apdovanotas „Žemaičių šlovės žvaigžde“. Išleistos knygos: „Žemaitija – paslapčių žemė“ (2018), „Žemaitē īr“ (2021).
14 d. – 115 metų
Zuzana Jonikaitė, kalbininkė. Gimė 1902 m. vasario 14 d. Telšių apskr. Ylių k. Plungės r. Mokytojavo Telšių vid. mokyklose (apie 1923–1949).
20 d. – 180 metų
Abrahamas Verneris, Lietuvos žydų kilmės Suomijos rabinas, visuomenės veikėjas. Gimė 1837 m. vasario 20 d. Telšiuose kaip Abraham Aba. Mirė 1912 m. gruodžio 23 d. Londone. 1890 m. pasikeitė pavardę į Werner. 1859–1880 m. dirbo rabinu Telšiuose.
23 d. – 125 metai
Emilija Nekašaitė, bibliotekininkė, ilgametė Telšių viešosios bibliotekos vedėja (1923 05 01-1949 09). Gimė 1892 m. vasario 23 d. Kristinavo palivarke (dab. Kelmės raj.). Mirė 1981 m. lapkričio 21 d. Telšiuose. Palaidota senosiose Telšių kapinėse.
KOVO
1 d. – 115 metų
Pranas Genys, poetas, muziejininkas. Gimė 1902 m. kovo 1 d. Kalnėnuose (Telšių r.). Baigė Telšių gimnaziją, mokytojavo. Dirbo žurnalistu, vadovavo Žemaičių muziejui „Alka“. Išleido eilėraščių rinkinius „Džiugo varpai“ (1929), „Atnašavimai“ (1935), „Rūpintojėliai“ (1941). Mirė 1952 m. rugpjūčio 26 d. Šilutėje.
2 d. – 90 metų
Justina Baltuonienė (Alminaitė), pedagogė, žurnalistė, visuomenininkė, meno saviveiklos dalyvė, rašė scenarijus, proginius eilėraščius. Kūrė žemaičių tarme. Gimė 1927 m. kovo 2 d. Paežerės Rūdaičių kaime Platelių vls. Nuo 1953 m. iki 1982 m. dirbo Telšių rajoninio laikraščio redakcijoje. Mirė 2013 m. spalio mėnesį. Palaidota Telšių senosiose kapinėse.
9 d. – 90 metų
Jadvyga Vainorienė, poetė. Gimė 1927 m. kovo 9 d. Didvyčiuose (Plungės raj.). Mirė 2008 m. rugpjūčio 24 d. Stonaičiuose (Plungės raj.). Dirbo mokytoja Telšių rajono mokyklose. Kūryba publikuota Telšių rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido kūrybos knygeles: „Atmink ir nuramink“ (1997), „Smilgos žydi“, „Saulėlydžio žaros: proza“ (2001).
9 d. – 80 metų
Emilija Turskytė, bibliotekininkė (1963–1985), Tryškių bibliotekos vedėja, viena geriausių septinto dešimtmečio bibliotekininkų Telšiuose ir Lietuvoje. Neakivaizdiniu būdu baigė Vilniaus universitetą 1972 m. Gimė 1937 m. kovo 9 d. Mirė 2000 m. vasario 18 d.
11 d. – 105 metai
Levas Vladimirovas, vienas žymiausių XX a. Lietuvos knygotyros ir bibliotekininkystės specialistų, mokslininkas ir pedagogas, Jungtinių Tautų bibliotekos direktorius. Gimė 1912 m. kovo 11 d. Telšiuose bajoraitės Stefanijos Daujotaitės ir Telšių gydytojo Ivano Vladimirovo šeimoje. Mirė 1999 m. vasario 20 d. Vilniuje.
26 d. – 130 metų
Povilas Žadeikis, valstybės veikėjas, diplomatas. Gimė 1887 m. kovo 26 d. Varnių valsčiuje, mirė 1957 m. gegužės 11 d. Vašingtone. 1920–1921 m. – Lietuvos misijos narys ir karinis įgaliotinis JAV, vėliau karinės misijos narys Prancūzijoje, pirmasis konsulas Čikagoje, generalinis konsulas Niujorke, Lietuvos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotas ministras Vašingtone.
29 d. – 55 metai
Arūnas Sakalauskas, teatro ir kino aktorius, TV laidų vedėjas. Kauno valstybini akademinio dramos teatro, Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorius (nuo 1989 m.), Lietuvos teatro veikėjų sąjungos, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys. Gimė 1962 m. kovo 29 d. Varniuose.
BALANDŽIO
3 d. – 95 metai
Vytautas Grybauskas, sportininkas, sporto veikėjas, treneris. Gimė 1922 m. balandžio 3 d. Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vokietiją. Rochesteryje įkūrė sporto klubą ,,Sakalas“. 1953 m. apsigyveno JAV. Rašė sporto klausimais.
6 d. – 195 metai
Juozapas Želvavičius Želvys, poetas, vertėjas. Gimė 1822 m. balandžio 6 d. Malkarstuose, Telšių raj. Rašė žemaičių tarme. Išleido giesmių knygą "Giesmės arba poezija" (1858) ir I. Krylovo pasakėčių vertimų rinkinį „Pasakos“ (1863). Mirė 1866 m. balandžio 7 d. Saratove.
16 d. – 110 metų
Pranas Serva, lietuvių liaudies instrumentų meistras, kontrabosininkas. Gimė 1907 m. balandžio 16 d. Kulio Dauboje (Varnių valsč.). Mirė 1972 m. gruodžio 21 d.
22 d. – 110 metų
Leonas Lemežis, tautodailininkas, skulptorius, medžio drožėjas. Gimė 1907 m. balandžio 22 d. Stakminių k., Telšių raj., valstiečių šeimoje. 1921 m. baigė Tryškių pradinę mokyklą. Mirė 1976 m. gruodžio 13 d., palaidotas Tryškiuose.
GEGUŽĖS
4 d. – 65 metai
Regina Žukienė, pedagogė, kalbinių mokymo priemonių autorė. Gimė 1952 m. gegužės 4 d. Telšių rajone. Paskelbė straipsnių kalbos kultūros, terminologijos ir kt. kalbos klausimais konferencijų medžiagų rinktinėse, mokslo darbų rinkiniuose.
13 d. – 65 metai
Arūnas Sakalauskas, dailininkas skulptorius. Gimė 1952 m. gegužės 13 d. Telšiuose. 1979-1982 m. dėstė Telšių taikomosios dailės technikume. Nuo 1985 m. dirba Vilniaus dailės akademijoje (nuo 2004 m. profesorius). Lietuvos nacionalinės premijos laureatas (1994). Apdovanotas ordinu „Už meilę Klaipėdai“, garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
22 d. – 75 metai
Jurgis Algimantas Banevičius, violončelininkas. Gimė 1942 m. gegužės 22 d. Telšiuose.
BIRŽELIO
4 d. – 105 metai
Apolinaras Petras Bagdonas, pedagogas, filologas, poetas, rašantis žemaičių tarme, pirmųjų žemaitiškos poezijos knygų, išleistų užsienyje, autorius. Gimė 1912 m. birželio 4 d. Talainių k., Telšių raj. 1944 m. emigravo. Išleido vadovėlį „Lietuvių kalbos sintaksė“. Paskelbė straipsnių ir eilėraščių. Mirė 2008 m.
4 d. – 65 metai
Viačislavas Novikovas, Lietuvos futbolininkas, treneris, dėstytojas. Gimė 1957 06 04 Telšiuose.
10 d. – 60 metų
Gediminas Vagnorius, Lietuvos ekonomistas, politikas, visuomenės veikėjas, signataras. Gimė 1957 m. birželio 10 d. Vilkaičių k., Plungės raj. 1975 m. baigė Telšių 4-ąją vidurinę mokyklą. 1990 m. išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą. Kovo 11-osios, Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras. 1991–1992 m. ir 1996–1999 m. – Lietuvos Vyriausybės vadovas. Apdovanojimai: 1997 m. suteiktas Vilniaus Gedimino technikos universiteto garbės daktaro vardas; 1999 m. ordino už nuopelnus Lenkijos Respublikai Didysis Kryžius; 2000 m. Lietuvos nepriklausomybės medalis. Išleido knygą „Valstybės kūrimas – misija (ne)įmanoma“ (2010).
12 d. – 120 metų
Vladas Butkus, mokytojas, Lietuvos esperantininkas, vienas iš Lietuvos esperantininkų judėjimo vadovų, spaudos bendradarbis. Gimė 1897 m. birželio 12 d. Žarėnų valsčiaus Smilgių k. Mirė 1963 m. rugpjūčio 5 d.
14 d. – 155 metai
Feliksas Galminas, žinomas Žemaitijos knygnešys. Gimė 1862 m. birželio 14 d. Tryškiuose. Mirė po 1935 m. gruodžio 26 d. Tryškiuose. 1898 m. organizavo Tryškiuose parašų rinkimą prašymui caro vardu dėl lietuviškos spaudos. Iki 1923 m. buvo Telšių apskrities valdybos pirmininku. Parengė lietuviškų kalendorių.
20 d. – 75 metai
Alfonsas Algimantas Venckus, biomedicinos m. dr, doc., LŽUA Miškų fakulteto miškotvarkos katedros vedėjas. Gimė 1942 m. birželio 20 d. Želvaičių k., Telšių raj. Parengė ir paskelbė mokslinių straipsnių, metodinių mokymo priemonių.
27 d. – 80 metų
Gražina Balandytė, aktorė. Gimė 1937 m. birželio 27 d. Telšių raj. Tučių kaime. Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė, Lietuvos teatro sąjungos narė. Teatre suvaidino per 100 pagrindinių ir epizodinių vaidmenų, kino ir televizijos filmuose apie 20 vaidmenų. Apdovanojimai: Nusipelniusi artistė (1967), Lietuvos liaudies artistė (1987), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžius (1995), Vyriausybės kultūros ir meno premija (2006), „Auksinės gervės“ apdovanojimas (2014). Mirė 2020 m. liepos 27 d. Kaune.
LIEPOS
5 d. – 135 metai
Steponas Rusteika, teisininkas, karininkas, valstybės veikėjas. Gimė 1887 m. liepos 5 d. Rygoje. Nužudytas 1941 m. birželio 24 d. Minske (Baltarusija). Lietuvoje jam suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis. Be kitų pareigų buvo 1920-1930 m. Telšių miesto ir apskrities karo komendantas. Nuo 1930 m. dirbo Kaune įvairiose aukštose pareigose iki 1940 metų.
7 d. – 130 metų
Antanas Simaitis, kunigas, prelatas, teologijos magistras, profesorius, Telšių pirmosios lietuviškos gimnazijos kūrėjas ir pirmasis direktorius. Gimė 1887 m. liepos 7 d. Miežaičių k., Radviliškio vlsč. Studijos „Krikščionių senovė“, brošiūrų autorius, spaudos bendradarbis. Apdovanotas už žydų gelbėjimą, akademinio lietuvių kalbos žodyno kartotekos išsaugojimą. Mirė 1959 m. sausio 15 d. Salantuose.
20 d. – 105 metai
Jonas Paulauskas, medžio drožėjas, klumpadirbys. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. 2002 m. apdovanotas LR kultūros ministerijos premija. Gimė 1912 m. liepos 20 d. Mirė 2008 m.
22 d. – 110 metų
Anicetas Bučys, poetas, dramaturgas, publicistas. Gimė 1907 m. liepos 22 d. Šoniuose (Telšių r.). 1944 m. pasitraukė į Vakarus. Nuo 1947 m. gyveno Didžiojoje Britanijoje. Išleido eilėraščių rinkinį (1979, Londone), pjesę (1972, Londone). Bendradarbiavo ,,Europos lietuvyje“, parengė metraštinį leidinį ,,Bratfurdo ir apylinkės lietuvių veikla“ (2 t, 1972, 1955). 1996 m. grįžo į Lietuvą. Mirė 1998 m. gegužės 12 d. Vilniuje.
26 d. – 90 metų
Genovaitė Midverienė, poetė. Gimė 1927 m. liepos 26 d. Daugirdavoje (Raseinių raj.). Mirė 2012 m. sausio 10 d. Varniuose. Nuo 1956 m. dirbo Varnių vaistinėje provizore. Kūrybą spausdino rajono ir respublikinėje spaudoje. Išleido eilėraščių knygeles „Žydinti obelis“ (2002), „Maumedis už lango“ (2007).
27 d. – 115 metų
Ona Purtokaitė, pirmoji Lietuvoje moteris otorinolaringologė, LOR ligų skyriaus Telšiuose įkūrėja. Rašytojos Ievos Simonaitytės draugė. Globojo keturis augintinius. Gimė 1902 m. liepos 27 d. Varnių apylinkėje, Gomalių kaime. Mirė 1979 m. balandžio 3 d. Palaidota Telšių kapinėse.
31 d. – 90 metų
Stasys Uosis, lietuvių ekonomistas, finansininkas. Habilituotas daktaras. 1988 m. gegužės 26 d. pirmasis iškėlė lito atkūrimo idėją. Gimė 1927 m. liepos 31 d. Žarėnuose. Mirė 2009 m. gegužės 12 d. Vilniuje. 2014 m. kovo 28 d. Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakultete atidaryta Stasio Uosio auditorija.
RUGPJŪČIO
5 d. – 105 metai
Elena Gineitienė, Lietuvos biochemikė, biomedicinos mokslų daktarė. Dėstė Kauno ir Vilniaus universitetuose. 1978 m. įvertinta LTSR valstybine premija. Gimė 1912 m. rugpjūčio 5 d. Telšiuose. Mirė 2007 m. vasario 28 d.
25 d. – 85 metai
Jonas Algimantas Chmieliauskas, tremtinys, atsiminimų autorius, Žemaičių bajorų draugijos steigėjas (1995), draugijos vadas (1995–2000). Gimė 1932 m. rugpjūčio 25 d. Kaune. Mirė 2016 m. kovo 13 d. Telšiuose. 2004 m. už didelius nuopelnus bajorų draugijai, Žemaitijos kraštui ir žmonėms suteiktas Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos Garbės bajoro vardas.
12 d. – 105 metai
Alfonsas Budginas, poetas, fotomenininkas. Gimė 1912 m. rugpjūčio 12 d. Laukuvoje (Šilalės raj.). Mirė 1985 m. lapkričio 25 d. Telšiuose. Nuo 1946 m. gyveno Telšiuose. Dirbo fotografu. Kūryba spausdinta vietos laikraštyje. 2004 m. išleista jo poezijos rinktinė „Saulės vėjas“.
RUGSĖJO
2 d. – 155 metai
Stanislovas Narutavičius, XIX a. pabaigos – XX a. pirmos pusės Lietuvos visuomenės veikėjas, politikas, teisininkas. Didžiojo Vilniaus seimo (1905) dalyvis. Vienas Lietuvių konferencijos rengėjų (1917), išrinktas į Lietuvos Tarybą. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signataras. Gimė 1862 m. rugsėjo 2 d. Telšiuose. Mirė 1932 m. gruodžio 31 d. Kaune. Palaidotas Alsėdžiuose.
4 d. – 70 metų
Leonas Dunauskas, futbolininkas, treneris, organizatorius. Gimė 1947 m rugpjūčio 4 d. Kėdainiuose. 1972-1973 m. žaidė Telšių „Masčio“, 1974–1983 m. Telšių „Impulso“ komandose. 1972–1983 m. Telšių skaičiavimo mašinų gamyklos sporto medalininkas. 2007–2009 m. Telšių apskrities futbolo federacijos prezidentas. 1970 m. Lietuvos čempionas.
14 d. – 110 metų
Stasys Raila, kunigas, spaudos bendradarbis. Gimė 1907 m. rugsėjo 14 d. Luokėje (Telšių r.). Mirė 2008 m. JAV. Mokėsi Telšių mokytojų seminarijoje, nuo 1926 m. – Kauno kunigų seminarijoje. 1939 m. atvyko į Ameriką. Bendradarbiavo išeivijos lietuviškoje spaudoje, buvo vienas iš radijo stoties „Bendruomenės balsas“ steigėjų.
27 d. – 75 metai
Doloresa Kazragytė, aktorė, rašytoja. Gimė 1942 m. rugsėjo 27 d. Gariuose (Jaroslavlio sr.). Vaikystė ir jaunystė prabėgo Telšiuose (1945–1960). Kauno valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Knygų „Tiltas be turėklų“ (1986) „Gyvenimas prieš Gyvenimą“ (1995), „Kasdienybės rožinis“ (1999), „Kur skrendi, vienišas paukšti“ (2020) autorė. Valstybinės premijos laureatė.
28 d. – 150 metų
Lazdynų Pelėda (Sofija Ivanauskaitė-Pšibiliauskienė), rašytoja. Gimė 1867 m. rugsėjo 28 d. Paragiuose (Akmenės rajonas), mirė 1926 m. kovo 14 d. Palaidota Tryškiuose. Žinomiausi kūriniai „Klaida“, „Ir pražuvo kaip sapnas“, „Motulė paviliojo“.
SPALIO
3 d. – 100 metų
Juozas Bagdonas, Lietuvos kompozitorius, choro dirigentas, pedagogas. Vadovavo mėgėjų chorams. Gimė 1917 m. spalio 3 d. Barvydžiuose, Telšių raj. Mirė 2011 m. gegužės 22 d. Panevėžyje.
4 d. – 85 metai
Julius Norkevičius, žurnalistas, publicistas, kraštotyrininkas. Dirbo laikraščio „Tarybinis mokytojas“, kitų laikraščių redakcijose, redagavo Gedimino technikos universiteto laikraštį „Inžinerija“. Gimė 1932 m. spalio 4 d. Telšiuose. 1952 m. baigė Telšių mokytojų seminariją. Parašė ir išleido knygas „Muziejaus keturiasdešimtmečio sakmė“ (2017), „Telšių mokytojų seminarija“ (2012), „Sutiktieji mano kelyje“ (2007). Rašė straipsnius kraštotyros temomis.
5 d. – 185 metai
Vincentas Šliogeris, poetas. Gimė 1832 m. spalio 5 d. Miestališkiuose (Telšių raj.), mirė 1913 m. balandžio 12 d. Alsėdžiuose (Plungės r.).
5 d. – 55 metai
Viktoras Stirpeika, prozininkas. Gimė 1962 m. spalio 5 d. Žemaitijoje. Baigė Telšių kultūros mokyklą, iki 1988 m. dirbo Telšių kultūros centre. Gyvena ir dirba Vilniuje. Išleido knygas: „Petras ir Patras, arba kvailumo lobynas“ (1998), „Nuogi šaltyje“ (2000), „Skilęs medis“ (2005), „Luida“ (2008).
7 d. – 65 metai
Steponas Algirdas Dačkevičius, Lietuvos žurnalistas, poetas. Nuo 2006 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Gimė 1952 m. spalio 7 d. Pužų k., Raseinių raj. Nuo 1988 m. „Telšių laikraščio“, nuo 1991 m. balandžio – laikraščio „Kalvotoji Žemaitija“ redaktorius. Poezijos rinkinių „Dienų pasiklausiu“ (1997), „Staktos“ (2004), „Balanų vargonai“ (2010), „Skruzdėlynas po šaukštu“ (2022) autorius, poezijos rinkinių bendraautorius.
8 d. – 110 metų
Kazys Sideravičius, žurnalistas. Gimė 1907 m. spalio 8 d. Naumiestyje. 1940 metų birželio-lapkričio mėnesiais buvo Telšių apskrities viršininkas. 1957–1968 m. „Mokslas ir gyvenimas“ žurnalo redaktoriaus pavaduotojas. Knygos „Nuo Durbės iki Žalgirio“ (1944) autorius.
10 d. – 240 metų
Stanislovas Čerskis, Lietuvos kunigas, grafikas, vertėjas, kultūrininkas. Gimė 1777 m. spalio 10 d. Latgaloje. 1821–1825 m. Varnių kanauninkas. Didžiausias darbas „Lotynų-lenkų kalbų žodynas“ (1822–1825). Salantuose, jo paties įkurtose dirbtuvėse, kartu su žinomu graveriu Biksu raižė iliustracijas. Svarbiausias lituanistinis darbas – 1830 m. išspausdintas pirmasis „Žemaičių vyskupijos aprašymas“, prie kurio pridėjo Žemaičių vyskupijos, Salantų parapijos ir Skuodo dekanato žemėlapius. Mirė 1833 m. balandžio 30 d. Varniuose.
15 d. – 80 metų
Laimutė Valatkienė, Lietuvos archeologė, muziejininkė, ilgametė Žemaičių muziejaus „Alka“ darbuotoja. Gimė 1937 m. spalio 15 d. Kušlėnuose, Mažeikių valsčiuje. Paskelbė archeologinių tyrinėjimų darbų apžvalgų, kitokių istorinių straipsnių periodiniuose leidiniuose, knygose. Mirė 2018 m. spalio 15 d.
19 d. – 80 metų
Aleksas Stanislovas Girdenis, Lietuvos kalbininkas, Lietuvos fonologijos mokyklos kūrėjas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Lietuvos mokslų akademijos narys korespondentas, Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiaus kavalierius, vienas iš žymiausių žemaičių kalbos tyrinėtojų ir žemaitiškos rašybos puoselėtojų. Monografijų, vadovėlių ir kitokių leidinių autorius ir bendraautorius, ilgametis žurnalo „Žemaičių žemė“ redkolegijos narys. Gimė 1937 m. spalio 19 d. Tryškiuose. Mirė 2011 m. rugsėjo 16 d. Vilniuje.
19 d. – 145 metai
Antanas Juozapavičius, kunigas, visuomenininkas, kraštotyrininkas, spaudos bendradarbis. Gimė 1872 m. spalio 19 d. Poškėčių k., Pakruojo r. Nuo 1909 m. Varnių klebonas. Poškėčių Antano slapyvardžiu bendradarbiavo spaudoje. Parašė lenkų k. brošiūrą „Vivos vaco!“. Užrašė varniškių prisiminimus apie vyskupą Motiejų Valančių. Rankraščiu paliko svarbiausią savo darbą, pavadinęs „Žemaičių Medininkai-Varniai“. Mirė 1940 m. Varniuose.
24 d. – 60 metų
Algimantas Armonas, teatro režisierius, Lietuvos kultūros ir politinis veikėjas. Nuo 1992 m. Kelmės Mažojo teatro režisierius, įvairių festivalių dalyvis ir prizininkas. Gimė 1957 m. spalio 24 d. Varniuose.
25 d. – 95 metai
Jurgis Gaižauskas, kompozitorius, smuikininkas, dirigentas, Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas. Gimė 1922 m. spalio 25 d. Karūžalaukio k., Molėtų r. Telšiuose mokėsi pradžios mokykloje 1928–1931 m., gimnazijoje 1931–1940 m., 1938–1940 m. subūrė Telšių gimnazijos vyrų chorą ir jam vadovavo. Kaimo kapelų švenčių „Jurgelio valsas“ (Telšiai) ir panašių švenčių kitur dalyvis, dirigentas. Telšių miesto garbės pilietis (2000). Parašė kūrinių, skirtų Telšiams. Mirė 2009 m. gegužės 24 d. Vilniuje.
27 d. – 65 metai
Vytautas Stulpinas, poetas. Gimė 1952 m. spalio 27 d. Paežerės k.,, Telšių r. Nuo 2002 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys. Išleido eilėraščių rinkinius: "Didysis kambarys" (1998), „Noktiurno grėsmė“ (2002), „Tykios utopijos“ (2003), „Pavėsiai“ (2007), „Tolymės“ (2013), „Vakarijos“ (2016), „Lėtoji“ (2022). Bendraautorius keleto poezijos rinkinių. Apdovanotas respublikinėmis Salomėjos Nėries (2008), Dionizo Poškos (2014) premijomis. Eilėraščius publikuoja „Metuose“ ir kituose respublikiniuose leidiniuose. Gyvena Telšiuose.
30 d. – 120 metų
Mečys Mačernis, matematikas, didaktikos mokslo pradininkas Lietuvoje. Pirmasis Vilniaus
pedagoginio universiteto vadovas. Gimė 1897 m. spalio 30 d. Gedrimų k., tuomet Alsėdžių parapijoje. 1941 m. ištremtas į Vorkutos lagerį. Mirė 1968 m. kovo 29 d. Plungėje.
LAPKRIČIO
3 d. – 95 metai
Vaclovas Banevičius, medžio drožėjas, tautodailininkas. Telšiuose baigė Dailiųjų amatų mokyklą. Telšiuose daug metų dirbo liaudies kūrybos dirbinių įmonėje „Minija“. Suteiktas meno žymūno vardas (1972). Gimė 1922 m. lapkričio 3 d. Tveruose. Mirė 2013 m.
15 d. – 145 metai
Julijonas Lindė-Dobilas, rašytojas, kunigas, pedagogas, lietuvių psichologinio romano pradininkas. 1898 m. baigė Kauno kunigų seminariją. Gimė 1872 m. lapkričio 15 d. Dovyduose (Pasvalio r.), mirė 1934 m. gruodžio 2 d. Panevėžyje. Apie 1910–1914 m. gyveno ir dirbo Varniuose, kur parašė romaną „Blūdas“.
19 d. – 80 metų
Pranas Dužinskas, tautodailininkas, drožėjas iš medžio. Gimė 1937 m. lapkričio 19 d. Karštenių k, Telšių r. Gyvena ir kuria Tryškiuose. 2013 m. pelnė „Aukso vainiko“ apdovanojimą. Nuo 1968 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Liaudies dailės premijos laureatas (1978), LTSR liaudies meno žymūno apdovanojimas (1983), Prakartėlių konkurso Rokiškyje laureatas (2000), L. Šepkos premijos laureatas (2002).
21 d. – 195 metai
Antanas Juzumas, kunigas, istorikas, religinis rašytojas. Mokėsi Varnių kunigų seminarijoje. Baigė Petrapilio dvasinę akademiją. 1852–1855 m. Varnių kunigų seminarijos moralinės teologijos ir homiletikos profesorius. Parengė spaudai ir išleido brolio Tado Juzumo katekizmą. Po 1863 m. sukilimo ištremtas. Paliko Bažnyčios istorijos Žemaičiuose ir homiletikos darbų rankraščius, kurie yra dingę. Gimė 1822 m. lapkričio 21 d. Rubikuose, Sedos vls. Mirė 1871 m. kovo mėnesį.
23 d. – 130 metų
Vincentas Borisevičius, Lietuvos vyskupas, antrasis Telšių vyskupas. Gimė 1887 m. lapkričio 23 d. Vilkaviškio apskrityje. 1927 m. paskyrus jį į Telšius, įsitraukė į kunigų seminarijos kūrimo darbą, buvo jos profesorius, rektorius. Už dorą ir atsidavimą Bažnyčiai, paprastų žmonių reikalams, daugelio vadintas šventuoju. 1940 m. paskirtas Telšių vyskupo pavaduotoju. Vyskupu konsekruotas 1940 m. kovo 10 d. Sovietams okupavus Lietuvą pasisakė prieš bažnyčios persekiojimą. 1946 m. suimtas, kalintas, kankintas, galiausiai nuteistas mirti. 1946 m. lapkričio 18 d. sušaudytas ir užkastas Tuskulėnuose. 1999 m. rugsėjo mėnesį vyskupo palaikai surasti ir perkelti į Telšių katedrą.
24 d. – 75 metai
Aldona Visockienė-Krolytė, dailininkė, keramikė, Šiaulių universiteto Menų fakulteto docentė. Gimė 1942 m. lapkričio 24 d. Žarėnuose. 1961 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumą. 1967 m. baigė Vilniaus valstybinį dailės institutą, keramikos specialybę. Nuo 1974 m. Lietuvos dailininkų sąjungos narė. Dirba monumentaliosios dailės srityje. Dalyvauja parodose Lietuvoje ir užsienyje.
29 d. – 200 metų
Petras Andriuškevičius, prozininkas, žodynų sudarytojas. Gimė 1817 m. lapkričio 29 d. Gintaluose, Telšių r. Mirė po 1858 m., greičiausiai Žemaitijoje. Sudarė lietuvių-lenkų-lotynų kalbų žodyną, kuris neišlikęs. Rašė pasakėčias.
GRUODŽIO
3 d. – 70 metų
Silvijus Rimvydas Tendziagolskis, tautodailininkas. Gimė 1947 m. gruodžio 3 d. Šiaudinės kaime, Akmenės raj. 1971 m. baigė Telšių taikomosios dailės technikumo meninio apipavidalinimo skyrių, dirbo Nevarėnų vidurinės mokyklos dailės ir darbų mokytoju. Kuria nedidelius taikomosios ir dekoratyviosios dailės dirbinius, koplytstulpius, kryžius.
6 d. – 100 metų
Genovaitė Zelenytė, gydytoja stomatologė. Gimė 1917 m. gruodžio 6 d. Mirė 2013 m. rugpjūčio 1 d. Telšiuose. 1996 m. suteiktas Telšių miesto Garbės pilietės vardas.
15 d. – 110 metų
Bronius Zdanavičius-Danis, kunigas, spaudos bendradarbis, knygų autorius. Gimė 1907 m. gruodžio 15 d. Telšiuose. Telšiuose baigė gimnaziją, kunigų seminariją. 1949 m. išvyko į JAV. 1946–1948 m. Vokietijoje išleido „Lotynų kalbos gramatiką“, „Lotynų-lietuvių kalbų žodyną“ ir kt. Išleido ir kitų knygų. JAV bendradarbiavo „Garse“.
20 d. – 210 metų
Tomas Jurgis Dobševičius, kunigas, istorikas, pedagogas. Gimė 1807 m. gruodžio 20 d. Juodeikėliuose, Tryškių vals. Mirė 1881 m. gegužės 11 d. Žitomyre. Mokėsi 1825–1826 m. Varnių (Telšių r.) kunigų seminarijoje, nuo 1831 m. buvo Varnių katedros vikaras, nuo 1834 m. – vyskupo J. A. Giedraičio kapelionas, 1835–1842 m. – Varnių kunigų seminarijos profesorius. Parašė 1848 m. M. Valančiaus knygos „Žemaičių vyskupystė“ recenziją, 1857 m. Žemaičių kunigų seminarijos rektoriaus M. Kaminskio biografiją.
Sukaktys, kurių datos nepilnos
490-osios gimimo metinės
Mikalojus Daukša, kunigas, humanistas, kontrreformacijos veikėjas, vienas lietuvių raštijos kūrėjų. Švietėjas, humanistinių idėjų reiškėjas, didžiausias kovotojas dėl gimtosios kalbos teisių XVI a. Gimė 1527 m. Babėnuose (prie Kėdainių). Mirė 1613 m. vasario 16 d. Varniuose. Svarbiausi darbai: išvertė į lietuvių kalbą „Katekizmas, arba Mokslas, kiekvienam krikščioniui privalus“, (1595, Vilnius) bei „Postilla Catholica“ (Postilė), (1599, Vilnius).
265-osios gimimo metinės
Bonaventūra Gailevičius, kunigas, religinių raštų kūrėjas. Gimė 1752 m. Raseinių apskr. Nuo 1784 m. Varnių klebonas ir konsistorijos narys, Žemaičių vyskupijos kapitulos narys, nuo 1791 m. kanauninkas, konsistorijos sekretorius, nuo 1808 m. prelatas ir vyskupijos oficiolas. Nuo 1813 m. generalinis vikaras (valdė vyskupiją vietoj segančio vyskupo J. A. Giedraičio). Parengė katechetinių aiškinimų knygą „Mokslas krikščioniško įstatymo“ (1821), krikščionybės 1825 m. jubiliejaus leidinių „Metai šventi, arba Jubileušas didis“ (1826), „Atmintinė Jubileušo, arba pamokslas apie pakūtą“ (1828). Rūpinosi tikybinės lietuvių literatūros kėlimu, sukūrė keletą lietuviškų giesmių. Finansiškai rėmė Varnių bažnyčią, globojo žydus. Mirė 1834 m. liepos 23 d. Varniuose.
210-osios gimimo metinės
Mykolas Gadonas, 1830-1831 metų sukilimo Žemaitijoje iniciatorius, Telšių apskrities bajorų vadas (1838-1839), teisėjas, Žemaitijos praeities tyrinėtojas. Gimė 1807 m. (Alsėdžių vls.?), mirė 1855 m. Mokėsi Telšių mokykloje. 1846 išspausdino „Opisanie powiatu Telszewskiego“ (Telšių apskrities aprašymas). Atrodo, kad jis davė lėšų S. Daukantui jo „Dainoms“ 1846 išleisti.
180-osios gimimo metinės
Povilas Beresnevičius, Varnių kunigų seminarijos profesorius, religinės literatūros rengėjas, Varnių kunigų seminarijos profesorius. Gimė 1837 m., mirė 1888 m.
165-osios gimimo metinės
Augustinas Potockis, liaudies skulptorius, dievdirbys. Gimė 1852 m. (lapkričio 29 d. – iš M. Čilvinaitės str., 2008) Patumšių dvaro kumetinėje, Telšių r. Kurį laiką gyveno Luokėje. Dirbo ne tik statulėles, bet ir kryžius. Savo darbais garsėjo Telšių, Luokės, Pavandenės, Janapolės, Upynos, Tryškių, Užvenčio apylinkėse. Mirė 1945 m. Šiaulių „Aušros“ muziejuje saugomos šios A. Potockio skulptūrėlės: trys Pietos, Šv. Agota, Švč. Marija Maloningoji.
160-osios gimimo metinės
Maurikis Mikalojus Stankevičius, bibliografas. Gimė 1857 m. Telšiuose. Mirė 1892 m. balandžio 21 d. Krokuvoje.
150-osios gimimo metinės
Oskaras Geldneris (Goeldneris), chemikas, vaistininkas, vienas pirmųjų Telšių miesto burmistrų, aktyvus visuomenės veikėjas. Nuo 1897 m. vadovavo Telšių vaistinei. Gimė 1867 m. Telšiuose, mirė 1927 m. rugsėjo 6 d., iškilmingai palaidotas Telšiuose. Po jo mirties vaistinę paveldėjo duktė Vanda ir valdė ją iki 1940 m.
95-osios gimimo metinės
Juozas Normantas, mokytojas, kraštotyrininkas. Telšiuose gyveno apie 1955-1967 metus. Gimė 1922 m. Užluobės k., Skuodo raj. Mirė 2012 Vilniuje.
110-osios gimimo metinės
Pranas Vasiliauskas, kraštotyrininkas, gamtininkas, gamtosaugininkas. Parašė apie 200 tekstų istorinėmis, etnografinėmis, geografinėmis, kraštotyros bei gamtosaugos temomis apie Varnius ir jų apylinkes. Bendravo su prof. Č. Kudaba ir kitomis žymiomis asmenybėmis Gimė 1907 m. Karkliškių k., Varnių parapijoje. Gyveno Varniuose. Mirė 1984 m.
95-osios gimimo metinės
Elena Naumavičiūtė-Citavičienė, memuarų autorė. Gimė 1922 m. Rubežaičiuose, Telšių r. Mokėsi Ryškėnų (Telšių raj.) mokykloje, 1937-1938 m. Rietavo žemės ūkio mokykloje. Gyveno Telšiuose. Išleido atsiminimus „Kur prapuolė tas kelelis...“ (2010, 88 p., iliustr.).
Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai
1417 m. – Motiejus Trakiškis paskirtas pirmuoju Žemaičių (Medininkų) vyskupu, 1417–1422 m.
1417 m. – Luokėje pastatyta pirmoji bažnyčia Žemaitijoje.
1527 m. išmatuota Telšių žemė, įvestas žagrės mokestis, istoriniuose šaltiniuose paminėtas Telšių valsčius. (ŽŽ, 2004, nr.3 Nuo 1527 metų minimas Telšių valsčius.).
1602 m. Nevarėnuose grafas Zabiela pastatė medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią.
1602 m. Telšiuose pastatyta pirmoji Romos katalikų bažnyčia mieste.
1612 m. Telšiuose įsteigta pirmoji parapijos mokykla (pradžios).
1642–1655 m. Telšių laikytoja ir seniūne buvo Kotryna Doenhofienė – Ernesto Doenhofo žmona.
1667 m. surašyto Telšių inventoriaus duomenimis Telšių miestas dirbo 24 valakus ir 1/6 rykštės žemės, be to, buvo 4 ir 2/3 valako neužimtos žemės. Mieste buvo 48 ir ¾ užimto sklypo. Bene įdomiausia šio inventoriaus dalis yra gyventojų surašymas. Dokumente surašytos 54 gyventojų pavardės (vadinasi, tiek būta ir sodybų, neskaitant vienuolyno ir bažnyčios valdų). Tarp visų gyventojų minimas ir vienas žydas.
1677 m. Telšių seniūniją pradėjo valdyti pulkininkas Jurgis Firksas ir jo žmona Luiza Marija Ketleraitė (jie valdė iki 1690 m.). 1677 m. Telšiuose gyveno 55 šeimos.
1702 m. gegužės 8 d. gaisras sunaikino vienuolių bernardinų bažnyčią, dalį vienuolyno pastatų, nemažai miestiečių namų.
1702–1710 m. Telšiams daug žalos padarė mieste šeimininkavusi švedų kariuomenė, karo metu kilęs gaisras. Buvo sunaikintas Telšių dvaras, medinis vienuolių bernardinų namas, bažnyčia, daug kitų miestelio pastatų.
1772 m. gegužės 2 d. po Stanislovo Odachovskio mirties Stanislovas Augustas seniūnijos valdytoju paskyrė Juozapą Zabielą (šias pareigas ėjo iki 1794 m.).
1792 m. balandžio 1 d. Telšiuose įkurtas Rotušės teismas ir surašyti pirmieji jo aktai.
1787 m. pradėta mūrinio vienuolyno statyba, toliau buvo statoma bažnyčia.
1797 m. Edukacinės komisijos nutarimu Telšiuose atidaryta iš Kretingos atkelta 5 klasių mokykla. Tais pačiais metais Telšiai priskirti Lietuvos gubernijai; Telšių mieste buvo 105 kiemai, 7 gatvės.
1797 09 08 Lietuvos gydytojų valdyba leido Fridrichui Wilhelmui von Zygleriui atidaryti Telšiuose pirmąją vaistinę. Atvykęs iš Rytprūsių į Lietuvą, jis čia apsigyveno ir 1798 03 28 nusipirko nuo Pranciškaus ir Barboros Šimkevičių sklypą su namu ir jame atidarė vaistinę.
1802 m. Telšių miestas priskirtas Vilniaus gubernijai.
1802 m. pastatyta Pavandenės šv. Onos bažnyčia.
1812 m. Telšių apylinkės nukentėjo nuo besitraukiančios Napoleono armijos ir ją persekiojančios rusų kariuomenės.
1812 m. (pakartotinai po 1808 m.) Telšių bajorų vadu tapo Vladimiras Gadonas.
1832 m. naujai pastatytame mediniame name pradėjo veikti paštas.
1862 m. pastatyta Lieplaukės kaimo šv. Jurgio bažnyčia.
1867 m. Leopoldas Geldneris gavo leidimą įkurti Telšiuose vaistinės skyrių, antrą vaistinę mieste.
1867 m. ant buvusios Romos katalikų bažnyčios pamatų pastatyta neobizantinio stiliaus ortodoksų bažnyčia (ji katalikams priteista 1932 m.). Miesto centre (Turgaus aikštėje) pastatytas gėdos stulpas ir ešafotas.
1872 m. pastatytas Telšių degtukų fabrikas.
1887 m. Telšiuose pradėjo veikti Joselio Kaplano fotoateljė.
1897 m. Telšiuose buvo 6205 gyventojai, iš jų 3088 – žydai (51%).
1907 m. rugpjūčio 2 d. Telšiuose, prie Masčio ežero stovėjusiose kareivinėse, įvyko lietuviškas vakaras, suvaidintos pjesės „Velnias spąstuose“ ir „Žilė galvon – velnias uodegon“.
1907 m. įsteigta pirmoji stambesnė audimo dirbtuvė mieste.
1907 m. Joana Narutavičienė Telšiuose atidarė privačią mergaičių progimnaziją. Tai primoji mergaičių mokykla, kurioje greta rusų kalbos buvo mokoma lietuvių ir lenkų kalbomis. Veikė iki 1915 metų.
1922 m. spalio 2 d. Telšiuose pradėjo veikti mokytojų seminarija.
1922–1930 m. Telšiuose veikė mokytojų seminarija. 1944 m. jos veikla buvo atkurta.
1922 m. Telšiuose buvo sukurta žydų Amatininkų sąjunga.
1927 m. spalio 4 d. iškilmingai atidaryta Telšių vyskupijos kunigų seminarija.
1927 m. Varniuose pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui.
1927 m. Nevarėnuose atidaryta pašto agentūra.
1927 m. Nevarėnuose Juozapas Piekarskis įsigijo teisę Nevarėnuose atidaryti vaistinę.
1932 m. Telšių kunigų seminarijoje leistas šapirografuotas laikraštukas "Alma".
1932–1934 m. Telšiuose leistas katalikų laikraštis „Spauda ir gyvenimas“. Leido ir redagavo P. Ramanauskas, bendradarbiavo Telšių kunigų seminarijos auklėtiniai.
1932 m. įkurtas linų audimo ir verpimo fabrikas „Mastis“.
1932 m. Telšiuose atidaryta ligonių kasa, kuriai vadovavo Mečislovas Gedvilas.
1932 10 29 Telšių-Kretingos ruožu pravažiavo pirmas traukinys. Atidarant šį geležinkelio ruožą Telšiuose buvo pakabintas plakatas "Per Žemaitiją į platųjį pasaulį".
1937 m. pastatyti Varnių kultūros namai.
1937–1938 m. ant Malūno kalvos pastatyta architekto V. Kopylovo suprojektuota vienintelė Lietuvoje kubizmo stiliaus Šv. Mikalojaus Stebukladario cerkvė.
1937 m. šalia senosios apskrities ligoninės Telšių apskrities valdyba pradėjo statyti naują 140 vietų ligoninę.
1937 m. rugsėjo 19 d. Telšiuose įvyko Aviacijos šventė.
1937 m. pradėjo veikti Sveikatos centras Nevarėnuose.
1952 m. atidaryta 10 vietų ligoninė Nevarėnuose.
1962 m. Telšiuose buvo 16 000 gyventojų.
1962 m. įkurta Skaičiavimo mašinų gamykla. Gamino duomenų išvedimo įrenginius, perforatorius.
1997 m. Telšių rajono savivaldybės viešajai bibliotekai suteiktas pirmosios lietuvių poetės Karolinos Praniauskaitės vardas.
