Anot paties poeto, ,,Priklausydamas randi save“
1930.03.10. – 2011.02.16. – Važatkiemis, Prienų raj. – Vilnius, gyvenimo – išėjimo, amžiaus laikas
Sugrįžkime ir eikime, skubėkime Į atmintį su poeto žodžiu – susisiekiantys ir turintys, būkime čia – švęskime Poeto gimtadienį. ,,Laikykimės už rankų kaip kadaise‘‘ – tegul kiekvienas vėl ir vėl gebėsime būti, išlaikyti mums svarbiausią, reikalingiausią Poeto žodį, išmoksime rasti tą žodį, kada itin jo reikia ir reikės. Tegul nuo čia – ,,O tėviške...‘‘, tegul: ,,O tėviške, laukų drugeli margas!/ Jau tavo pieva – mano atmintis’’. Arba – į ten išeisime, kur ,, Dievo balsas tarp žmonių balsų‘‘ – su Liaudies daina ir su poeto Justino Marcinkevičiaus eilėraščiu – daina. ,,Dainuoju Lietuvą‘‘; ,,Dainuoju Lietuvą kaip džiaugsmą/ išaugusį iš pelenų/, kaip savo rūpestį didžiausią,/ kuriuo lyg vieškeliu einu‘‘. Kur stebuklingi žodžiai, anot autoriaus, keliasi, ,,Keliasi žemė ryto skambėjime‘‘... Mes galime tai pajausti, mes išgyvename – ,,Tebus šviesa‘‘... Tebus pavasaris - ,,per garuojančią, džiūstančią žemę‘‘...
Taip norisi nuo namų pradėti, nuo kiekvieno pradžios, kaip sako Justinas Marcinkevičius, ,, – už mūsų širdžių: spinduly,/ toli taip, kad galo nėra‘‘; ,,Paglostai ugnelę – aukšta./ Pakyla vanduo šuliny,/ Pareinantis, tu gyveni.‘‘ Nuo pirmojo poeto Justino Marcinkevičiaus rinkinio ,,Prašau žodžio‘‘, 1955 metų, praėjo septynios dešimtys – kiek kartų, kiek išgyvenimų. O kūrėjo kraitėje – ne tik eilėraščiai – ir poemos, poezijos spektakliai, mažosios poemos ir dienoraščiai, ir prozos susimąstymai – esatis, dabartis ir ėjimas keliu, kuris ir mus veda, mus – skaitančius. Miesto bibliotekoje veikia paroda – paties poeto išleistos knygos – esama eilėraščių ir pamąstymų, dramos kūrinių. Yra ir leidinių, kuriuos paruošė vertintojai, kritikai, literatūros mokslo žmonės, tokie, kaip: a) Daujotytė V. ,,Justino Marcinkevičiaus žemė‘‘, su prologu ,,Žmogaus šiapus‘‘, 2012. b) Katkuvienė J. ,,Kūrybos studijos ir interpretacijos: Justinas Marcinkevičius‘‘, 2001. c) Sventickas V. ,,Justinas Marcinkevičius: kokį jį prisimename‘‘, 2017, ir kiti autorių darbai – galima pasigilinti ir į ,,Eilėraščių skaitymo‘‘ meną Ritos Tūtlytės knygoje, 1996.
,,Reikia tiek nedaug – tik pamatyti:
kiekvienam gyvenime šviesu‘‘, – Justinas Marcinkevičius
Tegul bus ryšys tarp to, kas subtilu ir tikra, kas reikalauja būti. Yra ,,Pareiga būti žmogumi‘‘ – juk žmogui, anot poeto ,,Žmogui visada mieliau dirbti darbą, negu atlikti pareigą.‘‘ Bet – tegul bus kiekvieno mūsų stipriausiai pajaustas šis Justino Marcinkevičiaus pasakymas: ,,vienintelis man prieinamas būdas mylėti, meile atsiliepti į meilę.‘‘ Juk didesnę žmogaus poelgių dalį ,,lemia jausminės paskatos‘‘. Patikėkime – poeto Justino Marcinkevičiaus poezija išlaisvina jausmus – klasikai kalba ir žino tiesiausią paprasto žodžio kelią.
Miesto bibliotekos informacija, 2025 m. kovas.
