„Ne skaitytojas, o pirmiausia aš pats turiu tikėti tuo, apie ką rašau“, – sako populiariosios literatūros rašytojas Edmundas Malūkas. Jo knygos – bestseleriai, ne tik skaitomos, bet ir ekranizuojamos. Šis pavasaris, šis balandis – jubiliejinis rašytojo gimtadienis – aštuoniasdešimtieji gyvenimo metai. Anot paties autoriaus, ,,proza – vienintelis menas, kuris moko žmones gyventi.“ Rašytojo sukurti romanai, apsakymai, jo parašytos knygos – tai ir istorija, ir kasdienis pasakojimas su nuotykiais bei patyrimais, ir visumos trupiniai su pažinimo dalimi, atsiminimai ir dvasios ligos, ir intrigos aštrių pojūčių mėgėjams. Tiesiog – ,,Koks gyvenimas, toks jo ir plotis, ir gylis‘‘, – įsitikinęs rašytojas.
Miesto bibliotekoje veikia paroda ,,Iš Edmundo Malūko knygų‘‘ – lyg sugrįžimas į tai, kas jau perskaityta, kas galbūt regėta iš ekrano – per kino filmus, pasikartojant arba įsiskaitant. Kiekvienas kūrinys – pajutimas, atstumas ir sugrąžinimas to, kas savaip stipru ir sava. Taigi – viena kita mintis – ir iš pačių tekstų, atsikartojimų, savotiškų aidesių, kad sustiprintų tai, ko galbūt ir paties rašytojo siekta. Kiekvienas skaitytojas turi teisę pasirinkti ir pasilikti dėl savęs – žodį, sakinį ar visą, anot jo paties, savitą gyvenimo pamokymą. Galima ir tokių pamąstymų rasti: ,,Migla‘‘, romanas dviejų dalių, 2015 m.: ,, - Principas ,,imi ir duodi‘‘ – labai paprastas, bet tarp tų dviejų žodžių įsiterpia visa žmonių dorybė ir visas purvas.‘‘ Tiesa, dar 2009 m. novelių romane ,,Likimo šnekos‘‘, autoriaus pastebėta, jog ,,Žmogui visada įdomiausias pats Žmogus.‘‘ Be abejo, itin skaitytojų pamėgtos E. Malūko knygos: ,,Kraujo skonis‘‘, ,,Juodieji želmenys‘‘, ,,Moters kerštas‘‘, ,,Šiukšlyno žmonės‘‘, ,,Vilko duona‘‘ ar ,,Karalienė Barbora‘‘, ,,Dilgės‘‘ – žinoma, ,,Jautri, pastabi akis gali daug pamatyti‘‘ – toks yra ir Autoriaus žodis. Tegul bus ir ,,Išmintis‘‘, esanti užrašyta knygoje ,,Moters kerštas‘‘(2008): ,,Kiekvienam Žmogui duota ypatinga paskirtis. Žmogaus žemiški rūpesčiai negali užgožti jo paskirties. Žmogaus gyvenime kiekviena smulkmena, kaip ir dideli darbai, yra žmogaus esmės išraiška. Žmogus pasirenka tokį gyvenimo būdą, kuris veda į jo ypatingos paskirties įgyvendinimą‘‘(p.7). Tegul nedingsta, nepasimiršta, niekaip tebūna neįveikiama, kas teikia šilumą ir namų jaukumą. Ir dar – mintys iš knygos ,,Vilko duona‘‘(2008): ,,Kiekvienas žmogus – mįslė. Mįslę galima įminti, o žmogų – pažinti. Suprask žmogaus norus – ir pažinsi patį žmogų‘‘ (p. 167).
Kaip sako pats rašytojas Edmundas Malūkas, ,,Kūryba – mąstymo būdas. Per kūrinius žmonės pažįsta kūrėjus. Ar tai svarbu? Žinoma, nes žmogui įdomiausias pats žmogus. Štai tame santykyje išryškėja kūrėjo protas, patirtis, sinapsė. Nepasislėpsi!‘‘(2016 m.) Rašytojas gimęs Ylakiuose, Skuodo rajone, itin dvasingai atsimenantis savo Tėvus – abu tėvai daug skaitę. ,,O Mama, o mano Mama! Be proto mėgo knygas!’’ Be proto – ir jis pats skaitęs, ,,net nuvarytas į lovą po antklode’’. Tėvas mokėjęs net septynias kalbas. ,,Rašydamas privalai būti sąžiningas ir nuoseklus’’, – tokie rašytojo žodžiai apie save, tokių ir panašių autoriaus pamąstymų galima pasiskaityti interneto platybėse – iš interviu ar pasisakymuose po knygos išleidimo.
Taigi, rašytojo Edmundo Malūko aštuoniasdešimties metų sukaktis tegul bus paminėta su jo knyga – kaip skaitytojo susitikimas su pamėgtu autorium. Juk, anot rašytojo, ,,blaškymosi laikas sparčiai greitėja“.
Miesto bibliotekos apžvalga apie autorių, 2025 m. balandis
