Apie savo kelią į kūrybą pasakoja pati menininkė:

„Nėrimas mano gyvenime atsirado kaip atpalaiduojanti veikla, padedanti kovoti su nerimu ir išgyventi asmeninius pokyčius. Kūryba atėjo pamažu. Labiau kaip noras tobulėti, sužinoti ir išmokti vis kažką naujo. Savo pirmąjį žaisliuką pamenu taip, lyg būčiau jį nėrusi vakar. Tai buvo sniego senis, kurį dariau dar mokykloje ir kuris kone du dešimtmečius puošė močiutės lentyną. Prisiminus jį, dabar tai sukelia šypseną. Tikrai niekada nebūčiau pagalvojusi, kad žaisliukų nėrimas mane lydės kiekvieną dieną.

Mano nerti žaislai yra išsibarstę po visą pasaulį: Vokietiją, JAV, Norvegiją, Švediją, Olandiją, Ispaniją. Tačiau labiausiai norėtųsi paminėti Indiją ir Pietų Afriką. Daugiausia malonumo kuriant teikia galutinis rezultatas. Kai pirminė idėja proceso metu vis labiau išpildoma, kai tenka sukti galvą, kaip padaryti taip, kaip aš regiu savo fantazijose. 

Parodos stebėtojams palinkėčiau prisiminti savo vaikystę, mylimiausią žaisliuką, kurį nuolat glausdavo šalia, tas šiltas emocijas, kurias jis sukeldavo. Ir tą šiltą jausmą neštis su savimi suaugusiojo gyvenimo keliu“.

Pasivaikščioti vaikystės takais ir apžiūrėti parodą kviečiame iki lapkričio 20 dienos bibliotekos 3 aukšte.