Skirta rašytojo 100-mečiui: 1924 m. vasario 12 d.–1994 m. vasario 28 d.

Tegul bus pradžioje priminimas ir ramus pašnekesys su autoriumi, perskaitytų knygų – jo sukurtų veikėjų pokalbis – gyvenimiška akistata su įsimintina istorija, humoru ir atsidusimais: kiek prirašyta, kiek išmąstyta ir kaip viskas atpažįstama. Rašytojo atmintis – knyga po knygos, toks patirties, išgyvenimų, kruopštaus darbo, teisybės bei lemties vingių pateikimas skaitytojui, susitikimas su kiekvienu skaitytoju. Miesto bibliotekos surengtoje parodoje – per 30 Vytauto  Misevičiaus knygų, didesnė dalis – iš asmeninės bibliotekininko Gedimino Petrulio bibliotekos.

Galima teigti, kad surinktas gausus rašytojo kūrybos palikimas – belieka sustoti, apmąstyti. Ir nors keletą minučių tyloje švęsti Rašytojo Šimtąjį gyvenimo jubiliejų. Gyva atmintis – vadinasi, rašytojo knygos turi namus, turi širdis, susitinka ir bendrauja. Tegul bus mūsų padėka Rašytojui už Jo knygas.

Vytauto Misevičiaus kūryba – tai apybraižos, apsakymai, apysakos, novelės, humoreskos, knygos suaugusiesiems ir vaikams – su nuotykiais, išmoningu pasakojimu, išraiškingais siužetais, humoru. Glaudžiai persipina mąstymas, veiksmas ir išgyvenimai. Jo kūryba pateko į Lietuvos knygų vaikams šimtuką.

Turbūt dažnas mename „Danuko Dunduliuko nuotykius“ – miniatiūrų apysaką, anot Vinco Aurylos, kur tyrinėjamas vaiko mąstymo autentiškumas.

Rašytojo humoreskas „Geltonas gaidys“, „Vienuolyno požemio vaiduokliai“, „Teisybė ir lemtis“ turbūt iki šiol ne vienas linksmai perduodame saviems – kaip smagius praeities nutikimus, kaip pasakojimus su anekdotinėmis kasdienybės detalėmis. O iš „Margų istorijų“ (1984 m. – jau 40-metis humoristinių apsakymų) knygos – ir keletas citatų: ,,Dangus juodas juodutėlis – kaip prirūkusios jaujos lubos“, „Ėmė dribti sunkus sniegas, šlapias, nemalonus, it šalta varlė slystų už apykaklės“.

Apybraižų rinktinėje „Žvaigždės gęsta“ (1977 m.) – praeitas gyvenimas, problemos, bičiulystė ir išdavimai. Esama istorijų iš Telšių ir šalia jų kažkada nutikusių pasakojimų, pavyzdžiui, apie 1957 m. „kritikorių“ – vieno teisybės ieškotojo kovą iš Biržuvėnų. Daug praeities tikrovės rašytojo Misevičiaus kūryboje: kai kas jau – tik atmintis. Bet juk esti dar ir tokių – vis dar pasitaikančių paklydimų ar žmogaus ydų, kurios gyvos iki šiol. Regis, šviesa visada pinasi su tamsybe – žmogus turi pats toje sumaištyje orientuotis.

Gero skaitymo – nuotaikingo laiko Jums su Vytauto Misevičiaus žmonėmis. O sykiais kūrinio įtampa ar netikėtas veiksmo posūkis tegul atskleidžia kasdienybėje slypinčius dar mūsų nepažintus reiškinius. Sakoma, kad jo kūryboje stiprus nutikimo ir išgyvenimų ryšys. Stabtelėję – paminėsime gražų Vytauto Misevičiaus jubiliejų.

Miesto bibliotekos informacija, 2024 m. vasaris