Neatmainoma pasakojimo galia, pasergėta saulės ir saulėlydžio žymė žmonių gyvenime (rašytojo Petro Cvirkos 115-ųjų metinių proga: 1909–1947)

Prozininko Petro Cvirkos pradžių pradžia – Klangių kaimas, apie kurį jis pats rašė: „Tai senas Panemunės kaimas – didelių štukorių, dainininkų, muzikantų!“ Savito ir ryškaus talento kūrėjas ir vaikams, ir suaugusiesiems paliko įsimintinų personažų, tikrovę perpynęs su humoru, pasakojimus versdamas artimus pašnekesiui, pasakai, įspūdingai atskleidęs vidinį grožį, padaręs didelius rašto darbus. Dėmesys žodžiui iki šiol traukia skaitytoją – turbūt ne vienas esame išlaikę atmintyje mokytojo žodžius iš ,,Vaikų karo“: ,,Jūsų rankos laiko jūsų ateitį. Jos turi padaryti didelius ir kilnius darbus!“

Miesto bibliotekoje (Masčio g. 32) skaitytojams atrinkta dvidešimt P. Cvirkos kūrinių, kuriuose epinis pradas sustiprintas lyrizmu, lakoniškais, šmaikščiais pokštais, su realia gyvenimo išmone atvertas kaimo žmogaus likimas. Anot literatūros kritiko Kęstučio Urbos, ,,skaitydamas tokius kūrinius, kartais ir pats nejučia palypėji tokiu taurumo, kilnumo laipteliu aukštyn“.

Paroda ,,Neatmainoma pasakojimo galia“ – sugrįžimas į praeitį, paieškos, pažiūrėjimas, kas siejo žmogų su žmogumi, kokios intonacijos vis dar mus stiprina, o kūrėjo atmintis – ir perskaityto, išgyvento momento akistata su buvusiu arba ką tik atrastu žodžiu, lyg iš tokio savito pasaulio, tavojo reginio būtų imta, lyg iš to, kuris stipriai patinka... Paieškokime, atsirinkime – ir perskaitykime. Rašytojo veikėjų vidinė, jusenų šviesa – lyg kasdienės saulės, saulėlydžio žymės, blykstės, tokios pat, iš kasdienio gyvenimo besikartojančios, daug ką išryškinusios. Suradimas – didis stebuklas. Skaitymas – ir nūdienos regėjimas, ir iš praeities, kas  gera pamatymas.

O priminimui – tegul bus išvardinta nors dalelė rašytojo kūrinių, kurie patys prabils į skaitytoją, kreipsis, atskleisdami laiko išmėgintas tiesas, pavyzdžiui, suaugusiems: „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, „Meisteris ir sūnūs“, „Frank Kruk“; o  vaikams: „Cukriniai avinėliai“, „Vaikų karas“, „Nemuno šalies pasakos“ ir kiti. Toks laisvas, daugialypis, įvairus reginčiojo ir kuriančiojo pasaulis. Galbūt, lyg nejučiomis, Petro Cvirkos veikėjų gyvybingumas pakeis ir mūsų pačių dieną. Nusišypsokime – tegul visa kita bus paskum, o dabar – yra kaip yra: rašytojo ir skaitytojo dialogas, tegul jisai dabar bus svarbus ir tikras. Lyg pasaulis su saule, jos pakilimais ir saulėlydžiu, su tikrojo gyvenimo žyme, kuomet daug ką apmąstę, sužinoję, objektyviai pasirinksime.

2-oji Telšių miesto biblioteka, 2024 m. kovas