Suaugusiems - Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

2019-04-05

Maestro

Autorė: Birutė Jonuškaitė

Populiaraus romano „Maranta“ antroji dalis.
Rašytoja Birutė Jonuškaitė garsėja kaip ryškių moterų charakterių, aistrų ir jausmų vaizduotoja, o naujo jos romano centre – spalvingas ir prieštaringas vyro pasaulis. Turtingų pramonininkų vienturtis Viktoras nuo vaikystės patiria skaudžius dvasinius išgyvenimus, vienatvę, motinos meilės stoką, karo baisumus, mylimos moters išdavystę – visa tai formuoja jo charakterį, elgesį ir svarbiausius tolimesnio gyvenimo pasirinkimus. Paslaptingasis Maestro iki pat mirties žaidžia su gyvenimu, apgaudinėja save ir moteris. Atsiduodamas tik tapybai, nuolatos ilgisi meilės. Knyga kalba ir apie tai, kaip sunku įveikti puikybę, kaip sunku išmokti mylėti ir atleisti.
Romaną lydi „Marantos rašymo dienoraštis". Tai autorės pokalbiai su personažais, asmeninių patirčių detalės, apmąstymai apie kūrybos ir meilės sąveiką, kūną ir sielą, laikinumą ir amžinybę. Šitaip neįprastai, net intymiai B. Jonuškaitė sulydo romanus „Maranta" ir „Maestro".
2019-04-05

Triušių medžiotojas

Autorius: Lars Kepler

Praeities nusikaltimai nenuskęsta užmarštyje... Nei aukšti postai, nei žinomumas, nei turtas neapsaugo nuo keršto ir liguistos neapykantos.
Dueto, pasivadinusio Larso Keplerio pseudonimu, romanas „Triušių Medžiotojas“ kupinas painaus siužeto, kai po sukrečiančios pradžios įtampa nė kiek nenuslūgsta ir išlaiko dėmesį iki netikėto galo.
... Savo namuose mįslingomis aplinkybėmis nužudomas vienas iš aukščiausių šalies politikų, bylai suteikiamas slaptumo grifas, ji siejama su terorizmu. Tačiau viskas kitaip, nei atrodė. Iš kalėjimo šios bylos tyrimui paleidžiamas detektyvas Jonas Lina, kuris narplioja keistą nusikaltimą, nes „nusikaltėlis medžioja dešimt triušių ir ketina nužudyti juos visus“. Detektyvas imasi pavojingo ir įtempto tyrimo, bandydamas įsismelkti į žudiko smegenis...
Ar kerštas – geriausia išeitis? Ar jis visada pagrįstas? Gal praeities įvykiai turi kitą istoriją?
2019-04-05

Šnipų palikimas

Autorius: John le Carre

Neginčijama „šnipų romano" žanro klasika.
Didžiosios Britanijos Slaptosios žvalgybos tarnybos veteranas Piteris Gijomas, ištikimas intelektualiojo Džordžo Smailio kolega ir mokinys, leidžia savo užtarnauto poilsio dienas šeimos ūkyje Prancūzijoje, Pietų Bretanėje, tačiau netikėtai iš Londono ateina laiškas, kuriame jis kviečiamas kuo skubiau prisistatyti į savo senąją Tarnybą. Kas nutiko? Pasirodo, atgijusios Šaltojo karo praeities šmėklos kėsinasi jam gerokai sujaukti gyvenimą: naujoji karta, apie Berlyno sienos laikus nutuokianti tik iš pasakojimų, yra pasišovusi po kaulelį išnarstyti kadaise Tarnybos vykdytų slapčiausių operacijų aplinkybes ir nustatyti, kas atsakingas už anuomet didesnio gėrio labui pralietą nekaltų žmonių kraują...
Pindamas praeities ir dabarties įvykius į vientisą visumą autorius subtiliai kuria kvapą gniaužiantį, itin tikroviškai slaptųjų tarnybų darbo ypatumus atskleidžiantį, netikėčiausių vingių ir be galo ryškių personažų kupiną pasakojimą. Apgaulė čia žengia koja kojon su meile ir pasitikėjimu, o moralinės dilemos neatsiejamos nuo likimo grimasų.
Johnas le Carré (Džonas le Karė, tikr. David Cornwell, gim. 1931 m.) – buvęs žvalgybininkas, darbą Didžiosios Britanijos saugumo struktūrose kadaise išmainęs į rašytojo plunksną ir tapęs neginčijamu vadinamojo „šnipų romano" žanro sunkiasvoriu klasiku, tikra Šaltojo karo laikų legenda. Parašė per dvidešimt romanų, kurių nemaža dalis ekranizuoti, ir paliko ryškų pėdsaką visoje Vakarų populiariojoje kultūroje, o ir ne tik: kaip teigiama, anglakalbių šalių žvalgybininkai į savo profesinį žargoną yra perėmę ne vieną autoriaus kūriniuose įvestą terminą. Naujausią Johno le Carré kūrinį „Šnipų palikimas" kritikai kone vienbalsiai jau spėjo priskirti šio rašytojo aukso fondui greta tokių jo romanų, kaip „Šnipas, kuris sugrįžo iš šalčio" ar „Bastūnas, siuvėjas, kareivis, šnipas".
2019-04-05

Kačerginės paveikslėliai

Autorius: Vytautas Landsbergis

Žymaus politiko, muzikos ir dailės tyrinėtojo Vytauto Landsbergio memuariniai vaizdeliai bei nuotraukos iš šeimos albumo aprėpia 1936–1944 m. laikotarpį. Kūriniams būdinga dokumentinio tikrumo ir beletristinio pasakojimo jungtis. Vaiko ir paauglio akimis matomos Kačerginės gyvenimo realijos, artimi žmonės, tada buvę ar vėliau tapę Lietuvai žinomomis asmenybėmis (Landsbergiai, Jablonskiai, Lozoraičiai, Sodeikos ir kiti), intymia kalba prisiliečiama prie vaizduojamo laiko svarbiųjų situacijų.
2019-04-05

Balta jūra

Autorius: Roy Jacobsen

PASISEKIMO SULAUKUSIO ROMANO „NEREGIMIEJI“ TĘSINYS.
1944-ųjų rudenį Barioja stūkso tuščia ir dyka. Į savo vaikystės salą pirmoji pasiryžta grįžti Ingrida. Ji žvejoja tinklais ir ruošiasi žiemai. Kartą jos akys užkliūva už rudo vilnonio audinio. Tai keistas, nematytas drabužis, jūros išmestas į krantą. Už jo – dar vienas. Ir dar. O netrukus ji pastebi ir pirmąjį negyvėlį.
Tačiau didžiųjų pasaulio įvykių talžoma Barioja – ne vieta gedėti. Ingridai ji atneša ne tik skausmą, bet ir pirmąją gyvenimo meilę. Susidurdama su negandomis Ingrida, kaip ir kiti kasdienos didvyriai, daro tai, kas neišvengiama. O į karo šešėlių gaubiamą jos pasaulį lyg vilties daigas jau beldžiasi nauja gyvybė.
„Balta jūra" – didelio pasisekimo sulaukusio romano „Neregimieji" tęsinys. Jame išskleidžiamas dar platesnis neregimųjų gyvenimo paveikslas. Tai unikalus „lėtosios" literatūros pavyzdys, pasakojimas apie laisvę, likimą, paprastą atsakomybę ir kasdienę drąsą.
Roy Jacobsenas – vienas garsiausių šiuolaikinių norvegų rašytojų, apdovanotas daugeliu literatūros premijų, tarp jų – prestižine Norvegijos kritikų premijos už literatūrą. Du jo romanai buvo nominuoti Šiaurės tarybos literatūros premijai.
...namas tapo mažesnis, durys žemesnės, langai siauresni; tąsyk šiose sienose laikėsi tarsi dažai įsigėręs žmonių kvapas, dabar liko tik sunkios, drėgnos žemės kvapsnis; pirštų galiukais ji perbraukė per rasos perliukus ir atsisėdo ant tėvų lovos, kurioje numirė mama.
– Leisk Larsui perimti Barioją, – buvo paskutiniai jos pasakyti žodžiai. – Ir išvažiuok, tu jauna, protinga, nusigręžk nuo jūros, pasimokyk iš manęs.
Ingrida pasakė ne.
2019-04-05

Padai pilni vinių

Autorė: Aldona Ruseckaitė

Romanas apie Salomėją Nėrį. Kaunas, Maskva, Penza, Ufa, vėl Maskva ir galop Kaunas. Salomėjos Nėries gyvenimas, kūryba ir pažiūros sukasi spirale: būdama toli nuo įtaką jai darančių žmonių, poetė virsta pati savimi, rašo talentingus eilėraščius ir be galo ilgisi Lietuvos. Atsidūrusi bolševikinėje apsuptyje tiek 1940 m. Lietuvoje, tiek vėliau Maskvoje, ji įtiki nauju socialistiniu gyvenimu, prisiderina, nors ilgainiui ima vis labiau suprasti, kad šitas kelias jai svetimas. Grįžusią į Lietuvą ją apninka dvejonės ir baimė, kodėl tiek daug pažįstamų išvežta į Sibirą ar pasitraukė į Vakarus, o realių okupacinio režimo veiksmų poetė vis dar negali iki galo suvokti. Aldona Ruseckaitė, garsių knygų apie Maironį, Žemaitę ir Mačernį autorė, šiame romane atskleidžia prieštaringo likimo Salomėjos Nėries gyvenimo paslaptis. Ji tarsi preparuoja įvykius, dėl kurių poetė iki šiol puolama, siekia parodyti, kaip menininką įtraukia laikmečio sąlygos. Be to, asmeninį pasirinkimą lemia ir žmogaus prigimtis, charakteris, išsilavinimas, artimieji. Išteisinti Salomėją Nėrį ar nuteisti – šį klausimą autorė, gausiai pateikdama archyvinės medžiagos, spręsti palieka patiems skaitytojam.
2019-04-05

Plak, širdie

Autorė: Amelie Nothomb

Mari žinojo esanti graži. Prieš akis jai klostėsi nuostabus gyvenimas. Deja, per patį jaunystės žydėjimą ji susilaukė dukters.
Diana būtų laikiusi save Pelene. Deja, jai skaudžiai pavydėjo ne nuožmi pamotė, o tikroji motina, vystanti gražuolė Mari. Tačiau Diana išmoko tvirtybės. Įsiminusi Alfredo de Musset eilėraščio žodžius „Plak, širdie, tavy juk slypi dvasia", ji ryžosi studijuoti kardiologiją ir siekti karjeros.
Šiame romane veikia moterys: Diana ir jos motina, pavydžioji Mari, Diana ir jos draugė, lipšnioji Elizabeta, Diana ir jos dėstytoja, savanaudė Olivija, Diana ir jos sesuo, motinos labiau mylima Selija. Jas priešina konkurencija ir vienija moteriškas solidarumas. Jų pasaulis sudėliotas iš kasdienybės stereotipų: grožis, pinigai, profesija, sėkmė – taip įsivaizduojama laimė. O jais naudojantis meistriškai atskleidžiama tai, kas iš tiesų slypi po šia išorine gerove.
Belgų kilmės prancūzų rašytoja Amélie Nothomb gimė 1967 m. Japonijoje. Tolimieji Rytai, kur ji praleido vaikystę, padarė jai didelę įtaką. Rašytoja apdovanota daugybe literatūrinių prizų, tarp jų – Prancūzų akademijos premija. Intelektualioji kūrėja visada stebina išradingumu, drąsa ir netikėtomis idėjomis. A. Nothomb romanai išversti į 40 kalbų, keletas jų išleista ir lietuviškai.
2019-04-05

Grąžink mane

Autorė: B. A. Paris

Naujas kvapą gniaužiantis B. A. Paris trileris.
Finas ir Leila – jauni ir įsimylėję, visas gyvenimas jiems dar prieš akis. Kartą naktį grįždamas su Leila iš atostogų Prancūzijoje Finas užsuka į poilsio aikštelę ir trumpam palieka mylimąją automobilyje vieną. Po kelių minučių grįžęs pamato, kad jos nebėra. Apie tai Finas papasakoja policijai. Tai tiesa, bet, deja, ne visa.
Po dvylikos metų Finas – jau sukūręs naują gyvenimą su Elena, Leilos seserimi. Staiga jis sulaukia keisto telefono skambučio. Kažkas sakosi matęs Leilą. O vieną dieną prie namų Elena randa medinę matriošką – kadaise vaikystėje jodvi su Leila turėjo jų po visą komplektą. Kas čia vyksta? Ar tikrai Leila grįžo? Jei taip, ko ji nori? Ir ką gali papasakoti apie tą naktį, kai netikėtai pradingo?
B. A. Paris „Grąžink mane“ – naujas, kvapą gniaužiantis „New York Times“ ir „USA Today“ bestselerio „Anapus uždarų durų“ autorės romanas.
2019-04-05

Eleonorai Olifant viskas gerai

Autorė: Gail Honeyman

Eleonora išmoko tik išgyventi, bet ne džiaugtis gyvenimu. Eleonoros gyvenimas paprastas. Kasdien ji į darbą rengiasi tuos pačius drabužius, valgo tuos pačius dienos pietus, o savaitgaliui perka du butelius degtinės. Eleonora Olifant – laiminga. Jos kruopščiai suplanuotame gyvenime netrūksta nieko. Na, nebent – visko.
Ne taip dažnai romanas, ką tik pasirodęs, pasiglemžia skaitytojų dėmesį ir protą. Per pastaruosius metus esame patyrę erotikos audrą („50 pilkų atspalvių“ serija), mėgavomės paslaptingumo vingiais („Dingusi“) ir šeimos intrigomis („Mergina traukiny“). O dabar kartu su Eleonora Olifant patirsime dar ir vienatvės. Tikros, nesumeluotos ir... nepastebimos. Nes ji mūsų pašonėje.
Galbūt tai ne pati aktualiausia tema literatūrinei sensacijai, bet kuklioji jos autorė Gail Honeyman už nuostabų debiutą jau spėjo atsiimti Didžiosios Britanijos metų knygos apdovanojimą – British Book Award, laimėjo Costa First Novel premiją, jos knyga išversta ar verčiama kone į keturias dešimtis pasaulio kalbų, o ekranizavimo teisės parduotos ne kam kitai, o pačiai Reese Witherspoon.
Pasakyti, kad ši knyga jau ilgą laiką karaliauja įvairiuose pasaulio knygų topuose – jokia naujiena. Tai faktas. Verčiau pasamprotauti apie mįslę, kaip nežinomos škotų autorės debiutinis romanas sugebėjo šitaip sudrebinti literatūros pasaulį?
2019-04-05

Anyta

Autorė: Daina Avotiņa

Išmintingas pasakojimas apie gimtuosius namus, meilę ir šeimą.
Daina Avuotinia (Daina Avotiņa, g. 1926 m.) yra žymi latvių rašytoja, devynių poezijos rinkinių ir vienuolikos romanų autorė. Ji daug nusipelnė Lietuvai kaip lietuvių literatūros vertėja į latvių kalbą: išvertė V. Mykolaičio-Putino, A. Maldonio poezijos, reikšmingiausius Just. Marcinkevičiaus kūrinius, V. Bubnio, R. Granausko, A. Šlepiko, K. Almeno, E. Kurklietytės romanų, kitų autorių kūrybos, - latviškai išleista daugiau kaip trisdešimt jos verstų lietuvių rašytojų knygų. D. Avuotinia apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiumi.
Paskutiniajame savo romane „Anyta“ („Vīramāte“), kurį ji pati vadina „kasdienišku romanu“, rašytoja jautriai pasakoja apie paprastos moters Netės likimą lemtingų Latvijai (ir Lietuvai) XX amžiaus istorinių įvykių fone. Vos išleistas romanas „Anyta“ tapo skaitomiausia knyga Latvijoje.
Ramų latvių šeimos gyvenimą gamtos apsuptyje sugriauna 1940 m. okupacija, karas, tremtys. Netė tyliai kentė rusės anytos užkurtą pragarą, o kai pati tapo anyta, visomis išgalėmis stengėsi padėti jaunai šeimai ir egoistei marčiai, suprasti žmones. Netės išmintis ir gerumas padeda sūnui nepalūžti, o jai pačiai susigrąžinti gimtuosius namus, kur grįžta ramybė. Rašytoja, vaizduodama moterų išgyvenimus ir šeimos dramas, siekia parodyti, kokia trapi yra žmogaus laimė, nes ją griauna ne tik karai, smurtas, bet labiausiai – žmonių piktavališkumas, ydos, pavydas. Tai išmintingas pasakojimas apie gimtuosius namus, meilę ir šeimą, apie tikras ir apgaulingas vertybes.
2019-04-05

Vietoj dienoraščio. I tomas. 1970–1975

Autorius: Juozas Baltušis

JUOZO BALTUŠIO DIENORAŠČIAI.
Juozas Baltušis (1909–1991) – žymus Lietuvos prozininkas, dramaturgas, publicistas. Keliolikos knygų autorius, iš kurių bene svarbiausios – „Sakmė apie Juzą“ (1979), „Parduotos vasaros“ (1957–1969), „Tėvų ir brolių takais“ (1967), „Su kuo valgyta druska“ (1973–1976) ir kt.
J. Baltušio literatūriniai veikalai turėjo ir turi neginčijamą vertę – dėl to jis buvo ir skaitytojų labai mėgstamas, ir tuometinės valdžios peikiamas, tačiau kūrėjo visuomeninė veikla, ypač Atgimimo metais išsakytos mintys, vertinamos nevienareikšmiškai. Netgi pasauliniu lygmeniu pripažinto romano „Sakmė apie Juzą“ reikšmė Lietuvoje dažnai ištirpsta aptariant rašytojo politines preferencijas ir laikyseną sovietiniais laikais, ypač Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse.
Praėjus 25 metams nuo J. Baltušio mirties, pagal jo paties testamentinę valią atsirado galimybė peržiūrėti rašytojo paveldą, saugomą archyvuose. Paaiškėjo, kad J. Baltušis nuo 1970 m. beveik be pertraukos iki pat savo mirties 1990-aisiais rašė labai įdomius kasdienybei skirtus fragmentus, pastabas. Šie užrašai padeda ne tik rekonstruoti paties kūrėjo ambicijas, tekstų genezę, bet ir atskleidžia unikalią žmogaus santykių dramą.
Pirmasis dienoraščių tomas apima 1970–1975 m. Jame veriasi tuometinių rašytojo šeimos santykių drama, jo nomenklatūrinės veiklos, pažiūrų į tam tikrus įvykius Sovietų sąjungoje ir užsienyje trajektorijos, rašytojo kasdienybės liudijimai. Šioje knygoje neabejotinai įdomūs J. Baltušio sutiktų literatūros žmonių vertinimai, literatūrinių, kultūrinių, visuomeninių įvykių interpretacija.
Kaip gyventi toliau? Kaip ryžtis tvarkyti gyvenimą pagal savo širdies balsą, savo principus, nusistatymą? Iš kur pasisemti jėgų būti žmogum pilna to žodžio prasme? Nežinau. Nieko nežinau. 1973 12 31.
2019-04-05

Užmirštas desantas

Autorius: Arvydas Anušauskas

ŠNIPŲ ISTORIJOS LIETUVOJE 1949–1956 M.
Daugelis slaptų Šaltojo karo operacijų jau užmirštos, tačiau tai, kas vyko 1949–1956 m. tarp britų slaptosios žvalgybos tarnybos MI6 ir Sovietų Sąjungos KGB, verta atskiro dėmesio. Kas tie žmonės, kurie buvo apmokomi MI6 žvalgybos mokykloje Čelsyje, Londone, treniravosi Portsmuto apylinkėse, Vaito saloje ar Velso Snoudono kalno papėdėje? Kas į šiaurę nuo Palangos ar Latvijoje prie Užavos švyturio lipo iš naktimis atplaukusių guminių valčių – MI6 agentai ar laisvės kova tikėję žmonės? Kaip ir kodėl jie tapo užmirštu desantu? Kas ir kaip juos apmokė konspiruotis, šifruoti tekstus, siųsti radiogramas ir naudoti savigynos priemones?
Ši istorija plėtojosi ne tik okupuotos Lietuvos pajūryje, Vilniuje ir Kaune. Ji apėmė ir Latviją, Estiją. Jos keliai ėjo per Lenkiją, Švediją, Rytų ir Vakarų Vokietiją, Didžiąją Britaniją. Dešimtys žmonių buvo įtraukti į ją savo ir ne savo noru. Keliolika jų sumokėjo savo gyvybe. Tačiau iki šiol mažai žinoma, kokį klastos ir dezinformacijos metodų arsenalą naudojo sovietai...
Arvydas Anušauskas – istorikas, politikas, dokumentinių filmų scenarijų ir knygų apie XX a. Lietuvos istoriją, slaptąsias tarnybas ir sovietinį terorą autorius.
2019-04-05

Absoliutus įrodymas

Autorius: Peter James

Tiriamosios žurnalistikos reporteris Rosas Hanteris vos nenumojo ranka į telefono skambutį, kuris pakeis jo — o galbūt ir viso pasaulio — likimą.
Pagyvenusio vyriškio balsas skambėjo keistai, tačiau nuoširdžiai: „Pone Hanteri, nesu beprotis, prašau, išklausykite mane. Girdėjau, kad esate žmogus, padėsiantis pasauliui priimti mane už gryną pinigą. Aš gavau absoliutų Dievo buvimo įrodymą. Man reikia su jumis susitikti. Reikalinga jūsų pagalba.“
Kuo būtų galima įrodyti Dievo buvimą? Ir kokias tai sukeltų pasekmes?
Šie klausimai kelia grėsmę milijardieriaus evangelininko apsimestiniam tikėjimui, garsaus ateisto viso gyvenimo darbui, didžiųjų pasaulio religijų patikimumui. Žinoma, jei tik Rosas Hanteris išgyvens ir spės pateikti įrodymą.
Didelės įtampos romanas nuo pirmo iki paskutinio puslapio prikausto skaitytoją daug žadančia intriga ir pasaulinio masto sąmokslo teorija.
2019-04-05

Apšviestoji

Autorė: Tara Westover

„Apšviestoji“ – pirma autorės knyga – tapo pasauliniu bestseleriu.
„Apšviestoji“ – tai knyga apie kovą dėl savikūros, apie kraupią ištikimybę šeimai ir širdgėlą, kuri ištinka nutraukus saitus su artimiausiais žmonėmis. Pasitelkdama itin taiklias įžvalgas, – o būtent jomis ir išsiskiria visi didieji rašytojai, – Tara Westover sukūrė meistrišką, nepaprastai brandų, universalų pasakojimą apie pačią išsimokslinimo esmę: kas tai yra ir ką jis suteikia? Juk pirmučiausiai ne ką kita, o galimybę pažvelgti į savo gyvenimą šviežiomis akimis ir valią jį keisti.
Tara Westover pirmąkart į mokslo įstaigą įžengė būdama septyniolikos. Gimusi survivalistų šeimoje kalnuose ji nuo mažens ruošėsi pasaulio pabaigai. Vasaromis talkindavo motinai, pribuvėjai, – rinkdavo žoleles, o žiemomis – padėdavo tėvui rūšiuoti metalo laužą.
Taros tėvas nepasitikėjo medicina, todėl mergaitė akyse nematė nė vieno gydytojo ar slaugės. Žaizdos būdavo gydomos namuose vaistažolėmis. Šeima gyveno visai atsiribojusi nuo visuomenės – nebuvo nieko, kas pasirūpintų vaikų mokslais.
Vis dėlto vienam Taros broliui sugebėjus įstoti į koledžą ir papasakojus apie anapus kalnų plytintį pasaulį, ji apsisprendė pakeisti savo gyvenimą. Mergina pradėjo mokytis savarankiškai ir galiausiai buvo priimta į Brigamo Jango universitetą. Čia pirmą kartą išgirdo apie tokius dalykus kaip Holokaustas ir Pilietinių teisių judėjimas. Žinių troškimas ją visiškai pakeitė ir nuvedė toli už vandenyno – į Harvardo ir Kembridžo universitetus.
Tara Westover gimė Aidaho valstijoje 1986 m. visiškai atsiribojusioje nuo išorinio pasaulio šeimoje ir buvo rengiama pasaulio pabaigai. Prieš tėvo valią pasiryžo siekti mokslo. 2008 m. Birgamo Jango universitete jai buvo suteiktas humanitarinių mokslų bakalauro laipsnis. Netrukus paskirta Gateso stipendija Kembridže. 2009 m. Kembridžo Šv. Trejybės koledže autorė gavo filosofijos magistro laipsnį, o 2010 m. tapo Harvardo universiteto vizituojančia stipendininke. 2014 m. grįžo į Kembridžą, ir ten jai buvo suteiktas istorijos mokslų daktaro laipsnis.
2019-04-05

Dabar tau skaudės. Slapti jaunesniojo gydytojo dienoraščiai

Autorius: Adam Kay

Sveiki atvykę į 97 valandų darbo savaitę. Sveiki atvykę ten, kur priimami gyvenimo arba mirties nuosprendžiai. Sveiki atvykę, kur siaučia kūno skysčių cunamis. Sveiki atvykę ten, kur mokamas atlyginimas, prilygstantis ligoninės automobilių stovėjimo aikštelės kvadratinio metro įkainiui. Pamojuokite atsisveikindami bičiuliams ir mylimiesiems. Sveiki atvykę į jaunesniojo gydytojo gyvenimą.
Kartais linksma, kartais bauginanti, kartais liūdna knyga pasakoja apie viską, apie ką norėjote sužinoti ir apie ką nenorėjote — gyvenimą ligoninės palatose ir už tų palatų sienų. Beje... taip, gali likti randas.
Apie autorių: nuo 2004 iki 2010 m. Adamas Kay’us dirbo jaunesniuoju gydytoju; po sukrečiančios patirties gimdykloje jis susimąstė apie savo ateitį. Visos praktikos metu vedė dienoraštį; knygoje „Dabar tau skaudės“ surinktos trumpos istorijos, pasakojančios apie darbą Nacionalinėje sveikatos tarnyboje, užsimenama ir apie dabartinę sistemą ištikusią krizę. Rezultatas — iš pirmų lūpų papasakotas jaunesniojo gydytojo gyvenimas su visais džiaugsmais, skausmais ir pasiaukojimu, su protu nesuvokiama biurokratija; kartu tai meilės laiškas tiems, kurių rankose bet kurią akimirką gali atsidurti mūsų gyvenimas.