Suaugusiems - Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka

2019-04-02

Iškilimo šulinys (ciklo "Paskutinė imperija" 2-oji knyga)

Autorius: Brandon Sanderson

Antroji rašytojo Brandon Sanderson serijos „Paskutinė imperija“ dalis – „Iškilimo šulinys“ patenkins visų, jau pamėgusių Miglos vaikus smalsumą. Kaip iš pelenų prikelti imperiją naujam gyvenimui?
Tai, kas atrodė neįmanoma, įvyko. Lordas Imperatorius buvo nugalėtas. Tačiau nugalėtas ir Kelseris – pagrindinis kovų įkvėpėjas. Svarbi užduotis atkurti ir atstatyti pasaulį teks Kelserio protežė – Vinei ir jos mylimajam. Kadaise buvusi gatvės mergiotė, ji dabar yra galingiausias Miglos vaikas žemėje.
Vinei nerimą kelia tai, kad ji tapo naujos religijos objektu, be to, miglos tapo visiškai nenuspėjamos po to, kai mirė Imperatorius. Negana viso to, Vinę persekioja kažkokia keista būtybė.
Viltį kursto tik vienintelė legenda apie Iškilimo šulinį. Tačiau niekas nežino nei kur jis, nei ką jis gali…
Brandon Sanderson sukurta „Paskutinės imperijos“ knygų serija laikoma vienu įspūdingiausiu pastarojo laiko fantasy žanro kūrinių. Pirmoji serijos dalis „Miglos vaikai“ pasakojo apie fantastinį pasaulį, kuriame visus terorizuojantis valdovas turi absoliučią galią ir visi sukilimai prieš jį žlunga. Tačiau atsiranda herojus, kuris ryžtasi padaryti tai, kas neįmanoma – pasitelkus visą pogrindžio elitą nuversti despotą.
Antrosios dalies „Iškilimo šulinys“ veiksmas vyksta jau po laimėto sukilimo ir pasakoja apie naujo pasaulio kūrimą, tačiau net ir nelikus žiauraus valdovo, ne viskas taip lengva, kaip norėtųsi.
Brandon Sanderson studijavo biochemiją, tačiau padaręs pertrauką suprato, kad chemijos nepasiilgo, bet labai pasiilgo rašymo. Baigė anglų kalbos studijas. Dirbdamas naktinėje pamainoje viešbutyje, visą laisvesnį laiką skyrė rašymui. 2005 metais buvo išleistas pirmas rašytojo romanas, kurį leidyklai jis buvo nusiuntęs prieš pusantrų metų. Už savo kūrybą yra pelnęs daugybę apdovanojimų, yra vienintelis rašytojas į trumpąjį David Gemmell Legen Award sąrašą patekęs aštuonis kartus per septynerius metus. 2011 metais šį apdovanojimą jis laimėjo.
2019-04-02

Tamsiausia valanda

Autorius: Anthony McCarten

Didžiosios Britanijos ministrą pirmininką Winstoną Churchillį paprastai įsivaizduojame kaip ekscentrišką, savimi pasitikintį ir tvirtą politiką, niekada neabejojusį, kad Anglija sustabdys nacistinės Vokietijos invaziją. Daugumoje istorinių knygų tvirtinama, jog būtent taip ir buvo.
Tačiau Anthony'is McCartenas mano kitaip. Remdamasis dienoraščiais, oficialiomis kalbomis, interviu, ataskaitomis ir amžininkų liudijimais, jis piešia visai kitokį Churchillio portretą: atskleidžia jame žmogų, kankinamą abejonių, gedintį dėl civilių žūčių per Diunkerko evakuaciją ir – tegu vos akimirką – pagalvojusį, kad galbūt vienintelis būdas apginti Angliją – sudaryti sandėrį su Hitleriu.
Ši knyga nėra dar viena sausa biografija, sulipdyta tik iš faktų ir skaičių. Joje atkuriamos pirmosios dvidešimt penkios Winstono Churchillio dienos ministro pirmininko poste, persunktos įtampos ir nerimo. Jam už nugaros stovėjo skeptiškas karalius ir ne ką draugiškesnė jį iškėlusi partija, o į veidą kvėpavo nuožmus, vieną po kitos Europos šalis klupdantis nacistinis režimas. Įtaigiai parodomas spaudimas, kurį patyrė žmogus, tamsiausią valandą stojęs prie valstybės vairo ir prisiėmęs milžinišką atsakomybę vesti tautą per karą į pergalę.
Galite tai vadinti Churchillio legendos interpretacija, tačiau ji neabejotinai pakeis jūsų požiūrį į vieną ryškiausių XX amžiaus istorijos asmenybių.
2019-04-02

Anuomet

Autorius: Kazys Almenas

Kazio Almeno knyga „Anuomet“ nukelia į gana tolimą praeitį: vaikystės atsiminimų fragmentai šeimai gyvenant Kaune, tėvo su dviem mažais sūnumis pasitraukimas iš Lietuvos ir gyvenimas pereinamosiose Vokietijos DP stovyklose, nelengvas įsikūrimas Amerikoje bei studijų metai Nebraskos universitete.
Atsigręžiant į daugybę per pastaruosius dešimtmečius leistų knygų matomas šios knygos „kitoniškumas“, neatitinkantis memuarų tradicijos suformuoto kanono. Kazio Almeno atsiminimų knygoje ryški kelių pasakojimo manierų, kelių kalbėjimo būdų ir perspektyvų sandūra. Beveik visose atsiminimų dalyse atsiranda pasakojimo distancija, savotiška fokusuotė, kuri sujungia fragmentiškus vaikystės ir jaunystės prisiminimus su brandžios gyvenimo patirties kupinu tų pačių įvykių vertinimu. Praeities aplinkybės vertinamos ne tik iš laiko distancijos, bet ir iš intelektualaus žinojimo konteksto, keičiant požiūrį, žvelgiant į patirtus įvykius, juos papildant jau susiformavusia kultūros ir istorijos samprata.
Atsiminimai parašyti lengvu, ironijos ir humoro prisodrintu stiliumi. Autorius nevengia išplėstų pasakojimų apie vieną ar kitą jo vaikystės ar jaunystės įvykį, sutiktus asmenis. Rašytojas moka išlaikyti siužetinę intrigą, kuri „prikausto“ prie teksto šių atsiminimų skaitytoją, įtraukia jį į praeities įvykių svarstymą.
2019-04-02

Ant medinės lentelės

Autorė: Kristina Pišniukaitė

„Ant medinės lentelės“ – vienas populiariausių Lietuvos maisto tinklaraščių. Jo kūrėja, maisto stilistė ir fotografė Kristina Pišniukaitė kalba apie sveiką gyvenimo būdą, kuria subalansuotus ir ryškius receptus, paneigdama mitus, kad sveika mityba yra prėska.
„Kas yra vertinga receptų knyga? Manau, tai knygoje pateiktų receptų ir tų, kuriuos išbandysite, santykis. Jeigu, sklaidydami šiuos puslapius, nurysite seilę: „Ir šitą, ir aną, ir dar tą noriu pagaminti!“, vadinasi, savo tikslą pasiekiau. Tikrai neteks stvertis už galvos dėl kulinarinių įmantrybių. Atvirkščiai, akį trauks paprasti, kasdieniai patiekalai, kurie padės apsispręsti, ką gaminti. Galvojau apie šiuolaikišką žmogų, kuris nori maitintis subalansuotai, įvairiai, mums įprastais produktais.“ (Kristina Pišniukaitė).
Valgyti visada tą patį – nuobodu?
Mano misija – riebaluoti, dažnai vartomi šios knygos puslapiai ir be pastangų sveikesnis, įvairesnis Jūsų meniu!
• 99 sveiki, stilingi, lengvi receptai, kulinarinės gudrybės ir patiekalo variacijos.
• Įvairovės ir naujų skonių svarba – sveikesnė ir subalansuota mityba.
• Patiekalai, tinkantys kai kurių produktų netoleruojanties žmonėms.
• Daug augalinės kilmės receptų.
• Patogus receptų ženklinimas.
• Savaitės meniu planavimo paslaptys.
• Pasaulio receptai, pritaikyti lietuvių skoniui ir produktų pasiūlai.
• Svarbiausia, kad ši knyga – Jūsų pačių rankraštis, kurį galite redaguoti ir išdrįsti atrasti naujų skonių ne aklai laikantis pateiktų receptų, bet lanksčiai pritaikant juos pagal spintelių ir šaldytuvų turinį.
2019-04-02

Mano istorija

Autorė: Michelle Obama

ATVIRI, JAUDINANTYS IR ĮKVEPIANTYS BUVUSIOS JUNGTINIŲ VALSTIJŲ PIRMOSIOS PONIOS PRISIMINIMAI. Vaikystėje Michelle Robinson pasaulis buvo pietinė Čikaga, kur ji su broliu Craigu dalijosi kambariu šeimos bute antrame aukšte, žaidė gaudynių parke; jos tėvai Fraseris ir Marian Robinsonai užaugino ją atvira ir nebijančia reikšti nuomonės asmenybe. Tačiau netrukus gyvenimas paskatino ją išplėsti savo pasaulio ribas ir nuvedė į Prinstono universitetą, kur ji pirmą kartą sužinojo, ką reiškia būti vienintele juodaode auditorijoje, o galiausiai ji buvo užkelta į stiklo bokštą ir tapo įtakinga bendrovių teisininke. Bet vieną vasaros rytą jos kabinete pasirodęs teisės studentas Barackas Obama sujaukė visus kruopščiai kurtus jos planus. Knygoje Michelle Obama pirmą kartą aprašo pirmuosius santuokos metus, sunkumus derinant darbą, šeimą ir sparčiai kylančią vyro politinę karjerą. Ji papasakoja mums jų asmeninę diskusiją apie tai, ar Barackas turėtų kandidatuoti į prezidentus, supažindina su savo asmenybės (populiarios, bet dažnai kritikos strėlių per jo rinkimų kampaniją sulaukusios) vaidmeniu. Oriai, su puikiu humoru ir nepaprastai atvirai ji pateikia mums gyvą šeimos istorinio tapsmo, į kurį sutelktas viso pasaulio dėmesys, ir 8 įsimintinų gyvenimo Baltuosiuose rūmuose metų (per juos ji turėjo progą pažinti šalį, o šalis ją) užkulisių aprašymą.„Mano istorija“ veda skaitytoją per kuklias Ajovos virtuvėles ir Bakingamo rūmų puotų sales, supažindina su širdį gniaužiančio ypatingos ir novatoriškos istorinės figūros sielvarto ir neapsakomo atsparumo akimirkomis ir atskleidžia jos siekius gyventi autentiškai, pastangas pasitelkti savo stiprybę ir balsą aukštesniems tikslams. Nuoširdžiai ir drąsiai pasakodama savo istoriją ji meta iššūkį mums visiems – kas mes esame ir kuo norime tapti? MICHELLE ROBINSON OBAMA buvo pirmoji Jungtinių Valstijų dama 2009–2017 metais. Prinstono universiteto ir Harvardo teisės mokyklos absolventė Michelle Obama karjerą pradėjo dirbdama teisininke Čikagos teisinių paslaugų įmonėje „Sidley & Austin, čia ji sutiko būsimą vyrą Baracką Obamą. Vėliau ji dirbo Čikagos mero biure, Čikagos universitete ir Čikagos universiteto Medicinos centre. Ponia Obama taip pat įsteigė organizacijos „Public Allies“, rengiančios jaunus žmones karjerai viešajame sektoriuje, skyrių Čikagoje. Obamos dabar gyvena Vašingtone ir augina dvi dukras Malią ir Sashą. „Dar daugybės dalykų nežinau apie Ameriką, apie gyvenimą ir apie tai, ką gali atnešti rytojus. Tačiau pažįstu save. Mano tėtis, Fraseris, išmokė mane daug dirbti, dažnai juoktis ir laikytis duoto žodžio, o mama, Marian, – galvoti savo galva ir pasakyti savo nuomonę. Kai gyvenome ankštame butelyje pietinėje Čikagoje, jie padėjo man suvokti mūsų istorijos, mano istorijos, savo šalies istorijos vertę. Net jei ta istorija nei graži, nei tobula. Net jei ji kur kas tikroviškesnė, nei norėtųsi. Niekas ir niekada neatims jūsų istorijos. Ji priklauso jums.“
2019-04-02

Upė tamsoje

Autorius: Masaji Ishikawa

1947 metais gimęs Masadžis Išikava iki trylikos metų augo Japonijoje su japone motina ir korėjiečiu tėvu. 1958-siais Šiaurės Korėja pradėjo aktyvią repatriacijos kampaniją, ragindami korėjiečius grįžti į gimtąją šalį, virtusią „rojumi žemėje". Kupina vilčių Išikavos šeima persikraustė į Šiaurės Korėjos kaimelį, įstojo į Darbininkų partiją ir prisiekė ištikimybę Kimui.
Labai greitai paaiškėjo, kad nei „rojumi žemėje", nei laisva valia ar nuoširdžiu tikėjimu idėjomis čia net nekvepia, o „pseudo-religinis režimas" tautą valdo baime ir represijomis. Atviliotos šviesiais pažadais, šeimos pateko į bado, koncentracijos stovyklų ir prievartos pragarą.
Skurdas ir panieka už tai, kad esąs pusiau japonas, nesibaigiantys pažeminimai ir sekinantis darbas bei artimųjų netektys – tai Išikavos pasakojama Šiaurės Korėjos kasdienybė, lydima desperatiško troškimo išgyventi, net jei tenka maitintis žole ir medžių žieve.
Iš viso – 36 metai, praleisti labiausiai izoliuotame ir represyviame šiuolaikinio pasaulio režime, traiškančiame likimus ir ciniškai niokojančiame žmonių sielas. Čia, „įstrigus beprotiškoje, pavojingų lunatikų išgalvotoje sistemoje, geriausia elgtis taip, kaip liepta". Čia geraširdžiai miršta iš bado pirmieji, o sakantys, ką galvoja, sunaikinami.
Ryžęsis rizikuoti gyvybe ir bėgti iš šalies, Masadžis sugeba perplaukti upę ir atsidurti Kinijoje, bet pabėgimas neatneša nei sėkmės, nei vilčių išsipildymo – laisvė kainuoja vienatvę ir režimo gniaužtuose likusią šeimą. Dar šiurpiau suvokti, kad tai – ne rašytojo išmonė, bet moderniojo pasaulio dalis.
Šiandien anapus sunkios totalitarinės uždangos, į režimą, iš kurio pabėgo, autorius vedasi mus.
2019-04-02

Alternatyvioji medicina. Mitai ir tiesa

Autoriai: Edzard Ernst, Simon Sing

EDZARDAS ERNSTAS ir SIMONAS SINGHAS remdamiesi moksliniais faktais aptaria daugybę dabar egzistuojančių alternatyvių gydymo būdų, tokių kaip akupunktūra, homeopatija, chiropraktika, vaistingieji augalai ir kt., kurių populiarumas vis auga. Visa tiesa apie gėrimus, losjoną, piliules, žoleles, adatas, masažą dalykus, kurie nepriklauso oficialiosios medicinos sričiai, bet tampa vis patrauklesni daugeliui pacientų.
• Ar alternatyvioji medicina veiksmingai gydo ligas?
• Ar šiuolaikiniai gydytojai žino, kas mums geriausia?
• Ar močiučių patarimai ir yra pati geriausia, laiko patikrinta išmintis?
• Kuo verta pasitikėti, o kas bando jus apiplėšti?
• Kaip bėgant metams keičiasi supratimas apie žmogaus kūną?
• Ar tarp tradicinės ir alternatyviosios medicinos atstovų visada išliks priešiškumas?
Apklausos rodo, kad nemažai šalių daugiau nei pusė gyventojų vienokia ar kitokia forma taiko alternatyvius gydymo būdus. Iš tikrųjų apskaičiuota, kad alternatyvioms terapijoms pasaulyje kasmet išleidžiama apie 40 milijardų svarų ir tai yra sparčiausiai auganti medicinos išlaidų rūšis. Taigi kas teisus: kritikas, kuris alternatyviąją mediciną prilygina vudu, ar motina, kuri savo vaiko sveikatą patiki alternatyviajai medicinai?
EDZARDAS ERNSTAS yra pirmasis pasaulyje papildomosios medicinos profesorius. Praeityje klinikinės medicinos atstovas, vėliau jis studijavo homeopatiją, praktikavo ją ir daugelį kitų alternatyvių gydymo būdų. Šiandien Ernstas yra pelnęs pasaulinį pripažinimą už sėkmingą mokslo taikymą, vertinant alternatyviąją mediciną.
SIMONAS S INGHAS, daktaro disertaciją apgynęs dalelių fizikos srityje, karjerą pradėjo prodiusuodamas tokias BBC mokslo laidas kaip „Akiratis“ (Horizon) ir „Rytdienos pasaulis“ (Tomorrow’s World).
Mūsų partnerystė suteikia knygai pusiausvyrą. Vienas iš mūsų, Edzardas Ernstas, yra „saviškis“, praktikavęs mediciną, taip pat ir kai kuriuos alternatyvius gydymo būdus, daugelį metų. Jis yra pirmasis pasaulyje alternatyviosios medicinos profesorius, o jo suburta tyrimų grupė praleido penkiolika metų, bandydama išsiaiškinti, kurie gydymo metodai veiksmingi, o kurie ne. Antrasis, Simonas Singhas, yra „pašalietis“, beveik du dešimtmečius dirbęs moksliniu žurnalistu spaudoje, televizijoje bei radijuje ir visada siekęs paaiškinti sudėtingas idėjas plačiajai visuomenei suprantamu būdu. Abu manome, kad galime priartėti prie tiesos labiau nei kas nors kitas, be to, tai yra ne mažiau svarbu, stengiamės ją išdėstyti aiškiai, gyvai ir suprantamai.
Jei kas nors pasiūlydavo naują gydymo būdą, Hipokratas pareikšdavo, kad reikia remtis mokslu, siekiant įvertinti, ar jis veiksmingas, o ne kliautis kieno nors nuomone. Mokslas remiasi bandymais, stebėjimais, argumentais ir diskusijomis, aiškindamasis objektyvią tiesą. Net priėjęs prie išvados, jis vis tiek abejoja teiginiais ir juos analizuoja, kad būtų išvengta klaidos. Nuomonės, priešingai, yra subjektyvios bei prieštaringos ir tas, kas geba surengti efektyviausią reklamos kampaniją, turi didžiausią galimybę skleisti savo požiūrį, nesvarbu, teisingas jis ar ne.
Vadovaujantis Hipokrato posakiu, šioje knygoje moksliškai žvelgiama į daugybę dabar egzistuojančių alternatyvių gydymo būdų, kurių populiarumas vis auga. Šių gydymo priemonių gausu kiekvienoje vaistinėje, apie jas rašoma žurnaluose, diskutuojama daugybėje interneto puslapių, jas naudoja milijardai žmonių, tačiau dauguma gydytojų tokias priemones vertina skeptiškai.
2019-04-02

Klauskite daktaro

Autorius: Alvydas Unikauskas

Knygoje „Klauskite daktaro" Alvydas Unikauskas kalba ne apie ligų gydymą, o apie jų prevenciją. Ne apie tai, kokius vaistus gerti, o apie tai, kaip maitintis ir gyventi, kad tų vaistų reikėtų kuo mažiau, dar geriau – nereikėtų visai. Knygoje profesorius aiškina, kokią įtaką sveikatai daro mityba, judėjimas, sveikas gyvenimo būdas. Pateikia žinių, kaip išvengti lėtinių ligų ar pagerinti sveikatos būklę ir gyvenimo kokybę jomis jau sergant. Pasakoja, kodėl toks reikšmingas yra požiūris į stresą ir kodėl labai svarbu, kad sutuoktinis visada būtų UŽ jus.
„Žiūrovai manęs dažnai klausia, ar aš ne aktorius. Kažkodėl daugeliui atrodo, kad esu iš teatro. Kadangi Rusų dramos teatro aktoriai mažiau žinomi, buvo nuspręsta, kad iš ten ir atvykau vaidinti daktaro. Gal ką nuvilsiu, bet televizijos laidoje „Klauskite daktaro" esu savimi. Ir tai man teikia didžiausią pasitenkinimą. Noriu dalytis tuo, ką pats per daugelį metų sužinojau apie žmogaus kūną, ligas ir jų gydymą. Bet svarbiausia – noriu perduoti žinią, kad kiekvienas turime tokį kūną, kokį susikuriame patys.
Ši knyga apie tai, kaip patys galime veikti savo sveikatą, gerinti ją ne vaistais, o tiesiog šiek tiek koreguodami elgesį. Pirmiausia – mitybą, kurios reikšmė sveikatai didžiausia. Požiūrį į stresą ar jo valdymą, judėjimą ir miegą. Pagrindinis vaistas esate jūs pats. Todėl jums teks nuspręsti: norite ką nors savo gyvenime keisti ar norite nieko nekeisti ir tikėtis stebuklo. Bet turite suprasti, kad stebuklų nebūna, nors burtininku tapti jūs galite!"
Alvydas Unikauskas.
2019-04-02

Juodoji Vilniaus saulė

Autorius: Marius Marcinkevičius

Tarpukario Vilnius. Pats viduržiemis prieš Kalėdas. Ant ryto saulės auksinamo apšerkšnijusio stogo sėdi keistas pusnuogis jaunuolis, o iš varpinės bokšto jį stebi paslaptingas neūžauga senis, saugomas žilagalvio varno. Neūžaugą smelkia nuojauta, kad virš Vilniaus kaupiasi sunkus nelaimės debesis ir niekas negali nuo jo apginti. Nebent... Nebent Vilnių saugoti imtųsi keistasis jaunuolis, kurį likimas į šį miestą atvedė iš tolimojo Tibeto kalnų. Jo laukia sunkūs išbandymai.
Netikėtas, nepaprastas ir iki paskutinio puslapio įtraukiantis romanas „Juodoji Vilniaus saulė“ trina bet kokias ribas tarp fikcijos ir tikrovės. Jame kartu veikia istorinės asmenybės ir išgalvoti veikėjai, pinasi lietuvių, žydų, lenkų, rusų kultūros, gausu nuotykių ir keisčiausių nutikimų, aistros, neapykantos, juoko ir mistinių ženklų... O virš viso miestelėniško šurmulio sklendžia geroji Vilniaus dvasia, kurios negali nepamilti.
2019-04-02

Beveidės aukos

Autorius: Stefan Ahnhem

Gimtajame detektyvo Fabiano Risko miestelyje įvykdyta kraupi žmogžudystė: iš išorės užremtame mokyklos darbų kabinete rastas mirtinai nukraujavusio vyro kūnas nukapotomis plaštakomis.
Policijos tyrėjai įsitikinę, kad tai smulkmeniškai suplanuotas kerštas. Tačiau kas ir kodėl galėjo trokšti susidoroti su ramiai miestelio mokykloje dailide dirbusiu Jorgenu Polsonu? Vienintelė aiški užuomina – nusikaltimo vietoje palikta devintos klasės mokinių nuotrauka. Vienas veidas joje jau užbrauktas – tai ką tik įvykdytos žmogžudystės auka.
Vadovaudamasis nuojauta ir vis ryškiau iškylančiais mokyklos prisiminimais, Fabianas Riskas imasi tyrimo. Tačiau detektyvą skubėti verčia ne tik profesinė pareiga: nuotraukoje – ir jo paties veidas.
Stefan Ahnhem (Stefanas Ahnhemas, g. 1966) – vienas svarbiausių Skandinavijos šalių detektyvų kūrėjų. Intriguojantys, tarsi filmams kurti jo romanų siužetai persmelkti Šiaurės šalių prieblanda ir šalčiu. „Beveidės aukos“ – debiutinis romanas, kuriuo skaitytojams pristatomas nepailstantis, kartais karštligiškas ir netikėtų sprendimų ieškantis detektyvas Fabianas Riskas.
2019-04-02

Keleivis

Autorius: Ulrich Alexander Boschwitz

– Mums uždrausta gyventi, – pertarė Zilbermanas. – Ar norite prie to taikytis?
Žydas Otas Zilbermanas, gerbiamas Vokietijos visuomenės narys, per 1938-ųjų lapkričio pogromus išvarytas iš namų, praranda ir savo verslą. Su pilnu portfeliu pinigų, negalėdamas pabėgti į užsienį, blaškosi po Vokietiją: iš Berlyno į Hamburgą, Dortmundą, Acheną, Dresdeną, dienų dienas leidžia traukiniuose, peronuose, stočių restoranuose. Keliaudamas susiduria su pabėgėliais ir naciais, su gerais ir blogais žmonėmis. Pokalbiuose, į kuriuos leidžiasi ir kurių iš šalies klausosi, kaip gyva iškyla siaubinga tikrovė. Zilbermanas suvokia, kad ištrūkti nepavyks, tačiau iš padorumo, o gal ir naivumo, žūtbūt tiki žmogaus teisėmis. Tebetiki ir tada, kai, nualintas baimės ir persekiojimo, praranda ne tik turtą, garbę, orumą, bet galiausiai ir protą.
Keleivis – stojiško liūdesio ir žmogiškosios ištvermės grožio kupinas, įspūdingas ir jaudinantis, bene vienintelis ano laiko meninis liudijimas, parašytas būtent tuo metu. Tai suteikia progą iš arti pažvelgti į sukrečiančią 1938-ųjų situaciją, pajusti knygos herojaus ir visų jo likimo ištiktų žmonių išgyvenimus – lyg pats būtum juos lydėjęs jų nesibaigiančiose kelionėse.
Ulrich Alexander Boschwitz (Ulrichas Aleksanderis Bošvicas, 1915–1942) – žydų kilmės vokiečių rašytojas. 1935 m. emigravo į Skandinaviją, vėliau į Angliją; pieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui internuotas ir išgabentas į Australiją. Laivą, kuriuo plaukė atgal į Europą, susprogdino vokiečių povandeninio laivo torpeda. Boschwitzas žuvo vos dvidešimt septynerių. Romanas Keleivis, sukurtas per kelias savaites po 1938-ųjų lapkričio pogromų, buvo išleistas 1939 m. Anglijoje, 1940 m. – JAV. Po autoriaus mirties, 1945-aisiais, pasirodė Prancūzijoje. Išlikęs Keleivio rankraštis nuo XX a. septintojo dešimtmečio saugotas Vokietijos nacionalinės bibliotekos Išeivijos archyve, kur 2015 m. atrastas iš naujo ir vokiečių kalba pirmą kartą išleistas tik 2018-aisiais. Teises išleisti knygą įsigijo 20 šalių.
2019-04-02

Prašau, pasirūpink mama

Autorė: Shin Kyung-sook

Kai pagrindinėje Seulo metro stotyje lyg į vandenį prapuola 69-erių Pak Sonjo, jos vyras ir vaikai nieko nelaukdami imasi paieškų. Kankinanti nežinia, kaltinimai ir nesibaigiantys ginčai prieš akis atveria niekad anksčiau nesuvoktą tiesą: nė vienas jų iš tikro nepažino savo mamos.
Keturi savitų balsų herojai, leisdamiesi į gyvai prieš akis iškylančius prisiminimus, tarsi mozaiką sulipdo iki šiol nepažinų moters, kurią vadino mama, paveikslą. „Prašau, pasirūpink mama“ – jautri, meistriškai suskambanti odė besąlygiškai meilei ir trapiems artimųjų ryšiams.
Shin Kyung-sook (Šin Kjongsuk, g. 1963) – viena ryškiausių šiuolaikinių Pietų Korėjos autorių. Romanas „Prašau, pasirūpink mama“ išleistas daugiau nei 30 pasaulio šalių, 2011 m. įvertintas premija „Man Asian Literary“.
2019-04-02

Namų psichologija

Autorė: Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė

Kas yra namai? Ar tai konkreti vieta, ar labiau pojūtis, kurį jaučiame toje vietoje? O gal tai dvasinė būsena? Kaip siejasi namai, kuriuose gyvename, su mūsų vidinių namų vaizdiniais?
Atsakymus į šiuos klausimus padės rasti knyga „Namų psichologija“. Tai išsami studija, kurioje visiems suprantamai ir kartu giliai apie namus kalbama iš įvairiausių, kartais netgi labai netikėtų perspektyvų. Namai čia – nuolat besikeičiantys, nuostabą keliantys ir kartu labai savi: ne tik prieglobstis, bet ir gyvenimo kūrybos erdvė.
• Jei kuriate savo namus,
• jei jaučiate nenumaldomą vaikystės arba tiesiog kitokių namų ilgesį,
• jei domitės interjero dizainu,
• jei ieškote savo vietos pasaulyje – ši knyga kaip tik jums. Su daugybės simbolių prasmių paaiškinimais, įkvepiančiais asmeniniais pasakojimais ir gairėmis, kaip kurti tikrai savus namus.
Egidija Šeputytė-Vaitulevičienė – jungiškosios krypties psichologė, seminarų vedėja, daugybės psichologinių straipsnių autorė. Šiuo metu užsiima privačia psichoterapijos praktika.
Irma Skruibienė – psichologė, C. G. Jungo analitinės psichoterapijos studijų dalyvė, tinklaraščio „Namų terapija“ autorė. Nuo 2009 m. gilinasi į psichologinius savų namų kūrimo aspektus, veda šia tema seminarus, taip pat teikia individualias ir porai skirtas konsultacijas.
Autorės meistriškai atveria daugiabriaunį, daugiasluoksnį, gyvą namų pasaulį. Tai kur kas daugiau nei pasakojimas apie namus, interjerus ir eksterjerus. Tai knyga apie mūsų pačių daugiabriauniškumą, daugiasluoksniškumą, apie tai, kaip tikrųjų namų ilgesys, paieškos ir kūryba neišvengiamai susiję su mūsų kelione tikresnės ir visapusiškesnės savirealizacijos link.
2019-04-02

Knygų gelbėtojai Vilniaus gete

Autorius: David E. Fishman

Populiariu stiliumi parašyta istorinė studija pasakoja apie Vilniaus gete veikusią „Popieriaus brigadą“ – grupelę žmonių, kurie, nacių priversti atrinkinėti į Vokietiją grobiamus žydų kultūros dokumentus (knygas, paveikslus, religinius reikmenis), stengėsi bent dalelę jų paslėpti ir išsaugoti. Dalis išgelbėtų lobių pergyveno ir Vilniaus getą, ir po jo atėjusį sovietmetį. Šiandien tai – vertingi Žydų mokslinio instituto YIVO Niujorke, Jeruzalės hebrajų universiteto, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir kitų institucijų eksponatai bei kolekcijų perlai, liudijantys tragišką Lietuvos istorijos tarpsnį – Vilniaus, kadaise visoje Europoje garsaus žydų kultūros centro, vadinto Lietuvos Jeruzale, žūtį.
Istorikas Davidas Fishmanas, septynerius metus rinkęs medžiagą šešių šalių archyvuose, pristato skirtingo likimo herojus: poetą Šmerkę Kačerginskį, mokslininką Zeligą Kalmanovičių, mokytoją Rachelę Krinski, bibliotekininką Hermaną Kruką ir poetą Abraomą Suckeverį. Visi jie degė neįtikėtina pagarba raštui, kultūrai bei švietimui, kuri ir skatino kasdien rizikuoti gyvybe viliantis, kad išgelbėtos knygos pratęs žydiškojo Vilniaus gyvenimą.
Šios knygos vertimas į lietuvių kalbą – tai to gyvenimo sugrąžinimas į Lietuvos kultūrą. Kartu su žydiškojo Vilniaus istorija čia atsiskleidžia sunkūs karo ir pokario metai, totalitarinių režimų kaita bei kasdienybės pasakojimai: nužmoginantis gyvenimas ir mirtis gete, sovietmečio pažadai bei nusivylimas jais, bandymas išgyventi naujame pasaulyje ir rasti vietą išgelbėtiems sunaikintos kultūros likučiams. Šiuos pasakojimus praturtina geto poetų (Šmerkės Kačerginskio, Abraomo Suckeverio) kūrybos vertimai bei „išgelbėti perlai“ – išsaugotų kultūros dokumentų aprašymai.
David E. Fishman (Deividas E. Fišmanas, g. 1957) – istorikas, dėstytojas, Harvardo universiteto absolventas, kelių mokslinių knygų autorius; jo specializacija – Europos žydų istorija. Į istoriją, papasakotą knygoje, įsitraukė dar 9-ojo dešimtmečio pabaigoje: tuo metu buvo pakviestas į Vilnių įvertinti atrastų išlikusių žydiškojo paveldo dokumentų. Studija Knygų gelbėtojai Vilniaus gete 2017 m. apdovanota Nacionaliniu Žydų knygos apdovanojimu (Holokausto kategorijoje).
2019-04-02

Frosto rytas

Autorius: James Henry

Jamesas Henry’is tęsia knygų seriją apie Džeką Frostą ir kuria jo priešistorę!
1982-ųjų lapkritis. Viena bjauriausių dienų kriminalisto seržanto Džeko Frosto gyvenime.
Palaidojęs savo žmoną Merę jis turi ištverti gedulingus pietus, kuriuose dalyvauja visa Dentono grietinėlė. Čia nėra tik kriminalistės konsteblės Sju Klark – ji iškviečiama į ūkininko laukus, kur buvo rasta žmogaus koja. Netikėtai reikalai subjūra dar labiau – pašaunamas vietos verslininkas ir dingsta vertingas paveikslas. Tą pačią savaitę randamas keistomis aplinkybėmis mirusio dviratininko lavonas. Bylas tirti imasi Džekas Frostas ir netrukus nutinka tai, ko jis visai nesitiki...