TELŠIŲ RAJONO ŽYMIŲ DATŲ KALENDORIUS'2020

2020 METAIS SUKANKA

SAUSIO

1 d. – 85 metai

Donatas Stasys Lukoševičius, skulptorius, gimė 1935 01 01 Varniuose.

4 d. – 90 metų

Stasys Štikelis, žurnalistas, gimė 1930 01 04  Milvidiškių k., Telšių r. Mirė 1999 m. Vilniuje.

5 d. – 65 metai

Algirdas Žebrauskas, architektas, gimė 1955 01 05 Plungės r.  Nuo 1982 m. – Telšių rajono vyr. architektas.

9 d. – 65 metai

Alfridas Bulkauskas, choro dirigentas, vyrų choro „Žemaičiai“ ilgametis dirigentas, gimė 1955 01 09 Lygumuose, Pakruojo raj. Mirė 2009 06 06.

10 d. – 95 metai

Zenta Tenisonaite–Hellemans, poetė, vertėja, dailininkė, gimė 1925 01 10. Stalgo k., Plungės r. Mirė 2000 04 28 Edegame (Belgija).

11 d. – 80 metų

Antanas Jonušas, birbynininkas, gimė 1940 01 11 Dumytrų k., Viešvėnų sen., Telšių r..

13 d. – 90 metų

Algimantas Lukošiūnas, bibliografas, bibliotekininkas, gimė 1930  01 13 Tyškiuose. Mirė  1990 m.

25 d. – 80 metų

Aleksandras Vasiliauskas, Lietuvos matematikas, ekonomistas, habil..dr., LMA akademikas, gimė 1940  01 25  Žvirgždžių kaime, Varnių valsčiuje. Mirė 2016 m. rugsėjo 12 d.  Vilniuje.

VASARIO

5 d. – 135 metai

Julius Gravrogkas (Graurogkas), mechanikas–inžinierius, profesorius, spaudos bendradarbis, gimė 1885 02 05  Telšiuose. Mirė 1968 vasario 11 Clevlende, OH.

11 d. – 95 metai

 Ona Galdikienė, mokslininkė chemikė, gimė 1925 02 11 Telšiuose. Mirė 1995 m. gegužės 25 d.

13 d. – 60 metų

Gintaras Gailius, skulptorius, gimė 1960  02 13 Telšių r.

15 d. – 165 metai

Bronislovas Grombčevskis, lenkų keliautojas ir Centrinės Azijos tyrinėtojas, gimė 1855 02 15   Kaunatavos k. (Telšių r.) .

20 d. – 105 metai

Alfonsas Paukštys, smuikininkas, gimė 1915 02 20  Varniuose.

26 d. – 130 metų

Aleksas Kaveckas, karininkas, aviacijos kapitonas, gimė 1890 02 26 Laukstėnų k., Eigirdžių vls., Telšių aps. Mirė 1961.

KOVO

1 d. – 95

Bulauskienė Jadvyga, tautodailininkė, gimė 1925 03 01 Varnių vls., Pagirgždūtės km.

6 d. – 85 metai

Adolfas Gedvilas, tautodailininkas (medis), Romuvos bendrijos narys, gimė 1935 03 06 Ruišėnų k., Viešvėnų parap. Telšių vlsč. Mirė 2017 m. rugsėjo 10 d. 

8 d. – 60 metų

Vygandas Paulauskas, stiklo dailininkas, skulptorius, gimė 1960 03 08  Telšiuose. 

10 d. – 85 metai

 Jonas Pleškys (Jonas Plaskus, žemaitis jūrininkas, ) gimė 1935 m. kovo 10 d. Giliogiryje, Plungės rajone ( palaidotas Žarėnų kapinėse). Mirė 1993 m. balandžio 14 d., Kalifornijoje,  JAV.

14 d – 95 metai

Marija Mineikaitė-Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja nuo 1868 m. lapkričio 2 d. ( po vyro Zigmanto Kazimiero Gorskio mirties), gimė . Mirė 1925 m. kovo 14 d. Džiuginėnuose (Telšių r.).

14 d. – 60 metų

Eugenijus Gentvilas, Seimo narys, gimė 1960 03 14 Želvaičių kaime (Telšių raj.)

17 d. – 155 metai

Gabrielius Narutavičius, pirmasis Lenkijos prezidentas, gimė 1865 03 17. Telšiuose. Mirė 1922 12 16 Varšuvoje

27 d. – 95 metai

Petras Mitkus, kunigas, tapytojas, gimė 1925 03 27 Jokšų k, Luokės parap. Mirė 1983 11 19

BALANDŽIO

3 d. – 135 metai

Jonas Mikulskis, gydytojas, visuomenės veikėjas, gimė 1885  04 03  Telšiuose. Mirė 1959 m. sausio 8 d. Prancūzijoje.

14 d. – 65 metai

Alfonsas Šaulys, restauratorius, skulptorius, gimė 1955 m. balandžio 14 d. Telšių r.

16 d. – 75 metai

Vladas Žulkus, istorikas archeologas, gimė 1945 04 16 Telšiuose.

17 d. – 65 metai

Vytautas Tamoliūnas, dailininkas, fotomenininkas, gimė 1955 04 17 Telšiuose. Mirė 2009 Kaune.

23 d. – 75 metų

Petras Gintalas, Lietuvos skulptorius, medalininkas, g. 1945 m. balandžio 23 d. Telšiuose.

GEGUŽĖS

8 d. – 70 metų

Stasys Radžius, poetas, gimė 1950 05 08 Pavandenėje (Telšių r.).  Išleido eilėraščių rinkinį „Nerimas“ (1991) .

9 d. – 65 metai

Kęstutis Švėgždavičius, muziejininkas, lektorius, „Alkos“ muziejaus direktorius 1986-1993, gimė 1955 05 09 Telšiuose. Mirė 2013 09 08.

14 d. – 70 metų

Kęstutis Motiejūnas, programavimo inžinierius, doc. dr., gimė 1950 05 14 Telšiuose.

22 d.- 125 metai

Juozapas Pletkus, Telšių vyskupas 1968-1975 m., gimė 1895 05 22. Mirė 1975 m.

 

BIRŽELIO

7 d. – 110 metų

Vytautas Paulauskas, matematikas, gimė 1910 m. birželio 7 d.  Žarėnuose (Telšių r.). Mirė 1991 m. gegužės 7 d. Vilniuje.

8 d. –  205 metai

Jonas Juška, kalbininkas, tautosakininkas, pedagogas, gimė 1815 06 08  Žarėnuose (Telšių r.) . Mirė 1886 05 11 Kazanėje.

9 d. – 85 metai

Liuda Lėverienė, pedagogė, Žemaitės dramos teatro aktorė, gimė 1935 06 09 Mažeikiuose, nuo 1938 metų gyveno Telšiuose.

11 d. – 95 metai

Jadvyga Medžiaušienė, bibliotekininkė, atsiminimų autorė, gimė 1925 06 11 Narvydžių k. Skuodo raj. Mirė 2016.

14 d. – 85 metai

Emilija Žarytė-Milevičienė, poetė, g. 1930 06 14 netoli Užvenčio, Želvių kaime. Mirė 2004 08.

23 d. – 80 metų

Alfredas Algirdas Jonušas, juvelyras, Telšių apskr. Žemaičių–Japonų draugijos pirmininkas, gimė 1940 06 23  Telšiuose.

27 d. – 75 metai

Remigijus Baltramėjūnas, mokslininkas fizikas, gimė 1945 m. birželio 27 d. Telšiuose. 

LIEPOS

11 d. – 100 metų

Stanislava Kochanauskaitė, pedagogė, poliglotė, eruditė, atsiminimų autorė, gimė 1920 07 11 Beržore.

13 d. – 85 metai

Zigmas Pranciškus Jukna, irkluotojas, nusipelnęs sporto meistras , gimė 1935 07 13 Palūkštyje, Telšių raj.

16 d. – 75 metai

Vaclovas Bartkus, pedagogas, visuomenininkas, gimė 1945 07 16 Telšiuose.

17 d. – 90 metų

Leonida Prialgauskaitė–Novickienė, biomedicinos m. ir botanikos habil. dr., gimė 1930 07 17  Nerimdaičių k., Telšių r.

27 d. – 75 metai

Remigijus Baltramiejūnas, fizikas, habil. dr., gimė 1945 06 27 Telšiuose. Mirė 2008 m. vasario 17 d. Vilniuje.

RUGPJŪČIO

1 d. – 100 metų

 

Estera Alšėnienė, prozininkė, g. 1920 08 01  Telšiuose. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

4 d. – 110 metų

Alfonsas Gedgaudas–Prialgauskas, dirigentas, saksofonistas, gimė 1910 08 04  Telšiuose.

16 d. – 65 metai

Adomas Butrimas, Lietuvos meno istorikas, archeologas, humanitarinių mokslų daktaras, gimė Telšiuose 1955 m. rugpjūčio 16 d.

24 d. – 90 metų

Vytautas Valius, Lietuvos dailininkas tapytojas, grafikas, knygų iliustratorius, gimė 1930 08 24 Telšiuose. Mirė 2004 m.

25 d. – 85 metai

Jonutis Zeferinas, žurnalistas, gimė 1935 08 25  Janapolės k., Telšių r. Mirė 2015 m. vasario 11 d.

27 d. – 85 metai

Liudvikas Simutis, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, Lietuvos rezistentas, visuomenės bei politinis veikėjas, gimė 1935 08 27 Kaunatavoje. Mirė 2014 m. lapkričio 4 d.

28 d. – 70 metų

Romualdas Inčirauskas, dailininkas metalo plastikos kūrėjas, gimė 1950 08 28  Anykščiuose. Gyvena ir kuria Telšiuose.

RUGSĖJO

6 d. - 75 metai

Augustinas Jonušas, žurnalistas, Lietuvos radijo ir televizijos korespondentas, TV laidų kūrėjas, gimė 1945 09 06  Dumytrų k., Viešvėnų sen.

9 d. – 95 metai

Adolfas Tautavičius, archeologas, istorikas, gimė 1925 09 09  Judrėnų k., Telšių r. Mirė Mirė 2006 rugpjūčio 10 d.

15 d. – 115 metų

Antanas Kalinauskas, Lietuvos nusipelnęs mokytojas, matematikas, gimė 1905 09 15 JAV, mirė 1983 12 20 Telšiuose

29 d. – 110 metų

Irena Jasenauskaitė-Dylevičienė, ilgametė Telšių vaikų muzikos mokyklos pedagogė, gimė 1910 m. rugsėjo 29 d. (Kijeve?).

 

SPALIO

1 d. – 75 metai

Viktorija Daujotytė–Pakerienė, literatūrologė, profesorė, gimė 1945 10 01  Keiniškės k. , Telšių raj.

3d. – 135 metai

Jadvyga Prancūzevičiūtė, gydytoja, gimė 1885 10 03 Lauriškėse, netoli Varnių. Mirė 1960 07 13 Telšiuose. Palaidota Pavandenėje.

3 d. – 90 metų

Vytautas Adolfas Puplauskas, Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atkūrimo Akto signataras, gimė 1930 10 03  Rubežaičių k., Telšių r.

9 d. – 245 metai

Vladimiras Gadonas, poetas, publicistas, istorikas, gimė 1775 10 09 Sedoje. 1831m. kovo 29 d. išrinktas Telšių apskr. laikinosios vyriausybės pirmininku ir juo buvo iki sukilimo pabaigos. Mirė 1842 08 09 Nansi, Prancūzijoje.

15 d. – 55  metai

Albinas Rekašius, tautosakininkas, gimė 1965 10 15 Varniuose?. Mirė 2000 .

23 d. – 95 metai

Steponas Grybauskas, Žemaičių legiono štabo partizanas, tautodailininkas, gimė 1925 10 23

 

LAPKRIČIO

3 d. – 85 metai

Adolfina Kerpauskaitė-Varnelienė, poetė, gimė  1935 11 03 Tveruose. Išleido dvi poezijos rinktines, meninę apybraižą apie kunigą J. Gasiūną, virš 10 leidinių bendraautorė, redaktorė, sudarytoja.

 

12 d. – 155 metai

Michailas Vilfridas Voiničius, revoliucionierius, bibliofilas, antikvaras, išgarsėjęs atrastu paslaptingu Voiničiaus rankraščiu, gimė 1865 m. spalio 31 d. Telšiuose. Mirė 1930 03 19 Niujorke.

27 d. – 55 metai

Edvinas Kalėda (tikrasis jo vardas ir pavardė – Giedrius Rekašius), Lietuvos prozininkas, gyvenantis ir kuriantis Kaune, gimė  1965 11 27  Telšiuose.

GRUODŽIO

5 d. – 100 metų

Jonas Usačiovas, prozininkas, gimė 1920 12 05  Juozapave (Telšių r.). Mirė 2013 11 24

13 d. – 115 metų

Povilas Gaidamavičius, ekonomistas, žurnalistas, gimė 1905 12 13 Šiaulių apskr. Meškuičių vlsč. Nuo 1931 m. dirbo Telšių apygardos kultūrtechniku.

16 d. – 55 metai

Dainoras Bradauskas,  Lietuvos ekonomistas, gimė 1965 12 16  Telšiuose.

18 d. – 90 metų

Bronius Dobrovolskis, pedagogas, kalbininkas, gimė 1930 12 18 Butkuose, Žarėnų vls.

24 d. – 140 metų

Jonas Jagaudas, pedagogas, nuo 1926 m. gimnazijos direktorius. Gimė 1880 12 24 Simbirske. 1944 m. pasitraukė į Vakarus.

Sukaktys, kurių tikslios datos nežinomos:

- 500 metų

Mikalojus Radvila III (Trąby herbo), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikas ir Lietuvos Katalikų bažnyčios vyskupas, Žemaičių vyskupas, šias pareigas ėjęs 1515 m. liepos 6 d. –1529. Mirė 1530 11 03 Varniuose. Valančius užsimena apie šio vyskupo statytą Varniuose Katedrą (1519)

- 470 metų

Simonas Vaišnoras, raštijos darbuotojas, g. apie 1545 m. prie Varnių. Mirė 1600 m. lapkričio 16 d. Ragainėje. Baigė Karaliaučiaus universitetą. Išleido veikalą „Žemčiūga Teologiška", rašė ir leido giesmes.

- 230 metų

Juozapas Križanauskas, poetas, rašė žemaičių kalba, liko rankraščiai. Gimė apie 1790 m. Žemaitijoje. Mirė 1848  11 07  Sank Peterburge (Rusija).

- 210 metų

Petronėlė Valančiūtė–Beresnevičienė. Vyskupo Motiejaus Valančiaus sesuo. Gimė 1805 m., mirė 1867 m. Palaidota Varnių senosiose kapinėse.

- 190 metų

Vladimiras Andrijauskas, Varnių kunigų seminarijos ir vyskupo M. Valančiaus namų gydytojas, g. 1825 (mirė 1891). Dėl medicininės pagalbos teikimo sukilėliams 1864 m. ištremtas į Rusiją.

-180 metų

Juozapas Stankus. Liaudies skulptorius. Gimė 1840 m. Upynoje. Mirė 1922 m. sausio 21 d

- 180 metų

Klemensas Kairys, kunigas, poetas, g. 1835–1864 05 16/28. Įstojęs į Varnių kunigų seminariją, savo gabumais atkreipė vadovybės dėmesį, buvo išsiųstas toliau mokytis į Petrapilio dvasinę akademiją. Išliko Varniuose pradėtas kurti K. Kairio lenkiškų eilėraščių rinkinys „Zbiorek rymow i poezyj" ir poezijos rinkinėlis. Jame yra eilėraščiai, skirti draugams: „Geražodis A. B. denoj Warduwiu" (A. Baranauskui) ir „Mielas Brolau Lietuwi Pranciszkej" (P. Viksvai) . Išliko ir kitas eilėraštis, skirtas A. Baranausko varduvėms –„Tawo szindiena gražiausia diena".

- 175 metai

Marija Mineikaitė- Gorskienė, Džiuginėnų dvaro valdytoja ( po vyro Zigmanto Gorskio mirties), Kęstaičių bažnyčios rėmėja, g. 1840, mirė 1925.

- 170 metų

Domas Jakavičius , Biržuvėnų apylinkių knygnešys, g. 1845 (?) m. apie Varnius ar Janapolę.

- 160 metų, kai mirė

Mykolas Gadonas, Telšių apskrities bajorų vadas, kurį laiką buvęs ir teisėju, g. 1807 m., mirė

1855 m. Ilgą laiką rinko medžiagą apie Žemaitijos praeitį ir ją skelbė įvairiuose leidiniuose, dažniausiai po jais pasirašydamas M. G.

- 150 metų

Kazys Domkus, knygnešys, g. 1865 m. Vainočių k. (mirė 1935 m. Abarsių k. (Šiaulių raj.), valstietis).

-150 metų

Mikalojus A. Ignotas, knygnešys, spaudos darbuotojas. Gimė apie 1870 m. Luokėje. Mirė 1934 m. Ošen Geitse (JAV).

- 140 metų

Mykolas Augustinavičius, "Masčio" fabriko įkūrėjas, gimė 1875 m. Žemaičių Kalvarijoje

- 145 metai

Mockus Kazimieras (Kazys), skulptorius, vienas iš garsiausių XIX a. pab.-XX a. I p. Žemaitijos liaudies meistrų, gimė 1870 m. Kinčiulių km., Telšių raj. (netoli Ubiškės).

- 155 metai

Juozapas Paulauskas, dievdirbys, g. 1860 m. Telšių apylinkėse. Mirė po 1940 m.

-115 metų

Azrielis Rabinovičius, Rabinas, Telšių ješivos vadovas. Gimė 1905 m. Telšiuose. Mirė 1941 07 16 Telšiuose.

- 95 metai

Elena Kabailaitė – Jonaitienė, rašytoja, g. 1920 Tryškiuose. Parašė autobiografinį romaną "Žmonės be pastovaus adreso". Nuo 1949 m. gyvena(-o?) Australijoje.

-          70 metų

Romaldas P. Stasiulis, dailininkas tapytojas, gimė 1950 m.Telšiuose. Gyvena Telšiuose

Kiti miestui ir rajonui svarbūs įvykiai

1260m. – Durbės mūšis

1450 m. Telšiai pirmą kartą paminėti istoriniuose šaltiniuose. 1450 m. Telšius aprašė žemaičių  seniūnas Jonas Kęsgailaitis.

1620 m. – pastatyta primoji Pavandenės bažnyčia. Fundatorius dvarininkas Florijonas Bohužas Okmianskis.

1635 m.- Varniams suteiktos Magdeburgo teisės.

1650 m. vyskupas Petras Parčevskis vienuoliams bernardinams pastatė bažnyčią  – antrąją žinomą  katalikų bažnyčią Telšiuose.  Ji buvo medinė, sudegė 1702 m.

1665 m. Telšiuose gyveno apie 280– 320 žmonių.

1700 m. Telšiuose pastatyta (perstatyta)  medinė katalikų bažnyčia (stovėjo iki 1828 m).

1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės.

1720 m. vienuoliams bernardinams pastatyta nauja medinė bažnyčia.

1720 m. – suteikta turgaus privilegija Biržuvėnams.

1740 m. į Varnius iš Kražių buvo atkelta Žemaičių vyskupijos kunigų seminarija.

1765 m. pavasarį Telšiuose pradėjo veikti žemės teismo raštinė (1775 m. Telšių žemės ir pilies teismų reparticija buvo panaikinta ir perkelta į Šiaulius).

1770 m.- pastatytas Žemaičių kunigų seminarijos pastatas (vėlyvasis barokas)

1775 m. - žemės ir pilies teismai buvo perkelti iš Telšių į Šiaulius.

1785 m. – pastatyta dabartinė  medinė Nevarėnų Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia.

1785 m.  pastatyta medinė Ubiškės bažnyčia filialisto Antano Šleževičiaus rūpesčiu.

1760 m. gaisras vėl nuniokojo Telšių bažnyčią ir vienuolyną.

1780 m. birželio 14, 18 dienomis Telšių miestą stipriai nuniokojo du gaisrai, sunaikinę apie pusę miestelio.

1780 - bernardinų vienuolyne pradėjo veikti teologijos kursai. Juos lankė vienuoliai ir kandidatai į juos.

1790 m. Telšiuose buvo apie 620 nuolatinių gyventojų.

1790 metais gegužės 26 d. įsteigta trečioji teisminė Žemaičių kunigaikštystės reparticija Telšiuose. (istorijos archyvas).  

1790 m. Luokei suteikta prekybos privilegija.

1795 m., po Lietuvos-Lenkijos valstybės žlugimo (trečiojo valstybės padalijimo), Telšiai atiteko Rusijai ir tapo apskrities centru.

1795 m. – pastatyta Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčia ( dabartinė), Eigirdžių Dievo Apvaizdos bažnyčios vargonai pastatyti 1835 m. Autorius M. Paurilavičius.

1800-1801 m. vengrų kilmės bajoras ir žemaičių poetas A. Klementas, kaip Telšių atstovas, buvo Vyriausiojo Lietuvos teismo teisėjas.

1815 m. per žemaičių kašteliono, Rietavo tijūno Liudviko Gorskio laidotuves po pamaldų ir laidotuvių naujai pastatytame teatre parodytas spektaklis.

1815 m. – perstatyta Janapolės bažnyčia J. A. Giedraičio rūpesčiu.

1835  m.  Telšiuose  gyvenęs  vienuolis S. Grosas parašė žemaitišką gramatiką.

1840 m. Telšiuose įkurta stačiatikių parapija.

1845 m. Telšiuose  atidaryta 20 lovų  ligoninė.

1845 m.- prie Varnių knygyno Ivinskis Laurynas įsteigė skaityklą.

1860 m. Žemaitijos sostinėje laikrodininkas Chaimas Arensonas įkūrė fotoateljė — antrąją Lietuvoje (1867 dar veikė).

1860 m. Nerimdaičių bažnyčia pastatyta kunigo Baltramiejaus Kristučio rūpesčiu.

1865  m.  Telšiuose  atidaryta  penkių  klasių  bajorų  mokykla.

1850-1864 m. Žemaičių vyskupas, rašytojas Motiejus Valančius, gyveno vadinamame Motiejaus Valančiaus name (S. Daukanto 10 a.)

1865 m- Poetas Yehuda-Leib Gordonas įsteigė mokyklą, kurioje buvo dėstoma ir rusiškai (1865-1872).

1870 m. Telšių vaizdas su bažnyčia  žinoma kaip seniausia Telšių nuotrauka.

1875 m. vietoje senosios Telšių evangelikų liuteronų bažnyčios pastatyta nauja bažnytėlė.

1880- 1889 m. – veikė Rotenbergo Jankelio spaustuvė .

1890 m. Telšiuose, Plungės gatvėje, įkurtas savišvietos teatras. Telšiuose įvyko pirmasis lietuviškas vakaras.

1890 m.  – leidimą steigti fotoateljė gavo Juozapas Romaškevičius.

1905 m.– pastatytas (pradėta statyti 1898)   Telšių spirito fabriko pastatų kompleksas.

1905 m. Telšiuose įvyko streikų ir demonstracijų.

1878 m. Telšiuose įkurta priešgaisrinė tarnyba.

1910 m. Telšiuose (Kalno g. 382 – dabartinės ligoninės vietoje) atidaryta nauja apskrities ligoninė.

1915  m.  Telšiuose  įsteigta  lietuvių  progimnazija.

1920 m. pastatyti Vyskupų rūmai (V. Dubeneckio projektas).

1920 m. kovo 16 d. Telšių komendantūros komendantu paskirtas Steponas Rusteika.

 1920  Telšių šaulių skyrius įkurtas 1920 m. spalio 31 d., sušaukus visuotinį kuopų ir būrių delegatų suvažiavimą

1920 m. - Telšiuose įsteigta Gemaros (Talmudo dalis) studijų mokykla berniukams.

1920 m. Telšiuose įsteigta žydų Javnės mergaičių gimnazija.

1920 m. Telšiuose įsteigta žemaičių švietimo draugija „Minija“.

1920 m. Telðiuose veiklà pradëjo moksleiviams remti draugija „Ateitis“.

1920 m. įsteigta Telšių parapijos spaustuvė ( nuo 1926 m. vyskupijos spaustuvė).

1925 m. išrinktas Telšių miesto burmistru bei perrinktas dar dvi kadencijas, vieną kadenciją buvo burmistro padėjėju.  Feliksas Milevičius.

1925-1940 - Čia  buvo  leidžiamas  „Žemaičių  prietelius“,

1925–1933  m.  Telšiuose  buvo  leidžiamas „Žemaitis“,

 „Telšių  naujienos“,  „Spauda  ir  gyvenimas“,  „Ligonių kasų  narys“,  „Telšių  žinios“,  „Žibintas“, Mūsų filatelistas“, „Žemaičių žemė“, „Darbo  žemaitis“ ir kiti.

1930-1940 m. – veikė Gurvičiaus Jakobo spaustuvė;

1930 m. Telšiuose buvo surengti šaulių – ugniagesių kursai ir įsteigtas ugniagesių būrys.

1930–32 – Telšių–Kretingos geležinkelis.

1935 m. Telšiams suteiktas Lietuvos pirmaeilio miesto vardas, jis buvo Telšių apskrities administracinis centras.

1935 m. Telšiuose įvyko didysis ateitininkų kongresas.

1940 m. pastatytas (pradėtas 1935 m. arch. S Stulginskis ) Žemaičių muziejaus „Alka“ pastatas (muziejaus rinkiniai čia perkelti jau 1939 m.)

1940 m. pastatyti konstruktyvistiniai miesto teatro rūmai (arch. S Stulginskis).

 1935 m.  įkurta Telšių sklandymo stotis.

1940 m. – Jono Mikulskio iniciatyva 1940 05 05,,Alkos" muziejuje atidaryta pirmoji pašto ženklų paroda.

1940 m. Telšiuose buvo 6 000 gyventojų.

1940 m. liepos 12 d. pirmieji politiniai kaliniai atvežti į Telšių kalėjimą.

1945-1952 – veikė slapta Žemaičių apygardos spaustuvė. Pagrindinis jos leidinys – „Laisvės balas“;

1945 m. - minint Žemaitės 100 metų sukaktį Telšių gimnazijai suteikiamas Žemaitės vardas ( 1925 m. buvo suteiktas Motiejaus Valančiaus vardas.

1950 m. - Telšių apskritis buvo panaikinta, kai kurie buvę apskrities valsčiai – Telšių, Varnių, Rietavo tapo rajonais

1950 m. „Mastis" pakeitė profilį. Audimo įmonė tapo trikotažo fabriku

1955 m. pradėjo veikti Telšių vaikų muzikos ir dailės mokykla.

1955 m. pradėjo veikti Telšių duonos kombinatas.

1960 m. pradėjo veikti Gelžbetoninių konstrukcijų gamykla.

1960 m. - Germanto valstybinis kraštovaizdžio draustinis, įsteigtas vienas iš pirmųjų Lietuvoje.

1965 m. - suvaidinus Žemaitės "Petrą Kurmelį" liaudies teatrui suteiktas Žemaitės vardas.

1970 m. – prie „Masčio" fabriko pastatytas Pirštinių cecho pastatas.

1975 m. pradėjo veikti Telšių kultūros mokykla, vėliau reorganizuota į aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.

1980 m. rugsėjo 29 d. įkurta Telšių 6-oji vidurinė mokykla (dabar Telšių „Kranto“ progimnazija).

1990 m. Telšiuose nuolat gyveno 34,1 tūkst. žmonių.

Ruošė bibliografės, redagavo J. Švėgždavičienė, 2019 m. ruodžio 9 d.