Datų kalendorius 2024 m.

Telšių rajono žymių datų kalendorius 2024 metams

SAUSIO

4 d. – 235 metai

Juozapas Rupeika. Kunigas, žemaičių kultūros veikėjas, vertėjas. Gimė 1789 m. sausio 4 d. Siraičiuose (Telšių raj.).

6 d. – 80 metų

Vytautas Kniežauskas. Rašytojas. Gimė Gadūnave (Telšių raj.).

22 d. – 125 metai

Justas Paleckis. Žurnalistas, politikas, aktyviai prisidėjęs įvedant tarybinę santvarką Lietuvoje. Gimė 1899 m. sausio 22 d. Telšiuose.

13 d. – 105 metai

Juozas Bolonas. Tautodailininkas, pynėjas iš vytelių. Gimė 1919 m.

VASARIO

10 d. – 70 metų

Rimantė Šalaševičiūtė. Teisininkė, politikė. Gimė Varniuose 1954 m.

13 d. – 140 metų

Blažiejus Čėsnys. Kunigas, teologas, vertėjas. Gimė 1884 m. vasario 13 d. Paluklaukyje (Telšių raj.).

15 d. – 110 metų

Vincentas Vėlavičius. Monsinijoras. Gimė 1914 m. Pavandenėje, Telšių rajone.

20 d. – 95 metai

Leonas Zaleckis. Prozininkas. Gimė 1929 m. vasario 20 d. Pamarkijoje (Telšių r.). Išleido apsakymų ir apysakų rinkinius „Seklumos” (1971), „Ugnies medis” (1979), „Atpildas” (1983).

23 d. – 85 metai

Jonas Dainius Aleksa. Dirigentas. Gimė 1939 m. vasario 23 d. Telšiuose.

26 d. – 205 metai

Vincentas Juzumas. Kunigas, religinis rašytojas, švietėjas, istorikas, vertėjas. Gimė 1819 m. Sedos valsčiuje. 1843 m. baigė Varnių kunigų seminariją, kunigavo įvairiose Žemaitijos parapijose.

26 d. – 160 metų

Vanda Teresė Julijona Gorskytė-Perkowska. Gimė 1864 m. Džiuginėnuose, Telšių rajone. Džiuginėnų dvaro valdytoja. Mirė 1914 m. gruodžio 25 d. Varšuvoje.

KOVO

1 d. – 75 metai

Vladimiras Sušilovas. Dailininkas tapytojas. Gimė 1949 m. Telšiuose.

4 d. – 120 metų

Kazimieras Steponis (Steponavičius). Kanauninkas, kultūros ir visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.

7 d. – 155 metai

Dovas Beras Menašė Abramavičius. Advokatas, visuomenės veikėjas. Gimė 1869 m. Telšiuose.

8 d. – 85 metai

Romualdas Neimantas. Lietuvos Mokslininkų sąjungos tikrasis narys, kultūros istorikas orientalistas, istorijos mokslų daktaras. Gimė 1939 m. Naujikuose (Telšių raj.).

19 d. – 115 metų

Klemensas Dulkė. Poetas, prozininkas. Tikroji pavardė Baltutis. Gimė 1909 m.

23 d. – 80 metų

Audronė Varpiotienė. Poetė. Gimė 1944 m. Pavandenėje.

24 d. – 75 metai

Rūta Irena Valeckienė. Poetė. Gimė 1949 m. Dūseikių k. (Telšių r.).

24 d. – 80 metų

Benediktas Vilmantas Rupeika. Žurnalistas, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos akto dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo signataras. Gimė 1944 m. Saušilyje, Žarėnų valsčiuje, Telšių rajone.

25 d. – 95 metai

Stefa Vainauskienė. Memuaristė. Gimė 1929 m. Užgiriuose (Telšių raj.).

BALANDŽIO

3 d. – 90 metų

Alfonsas Tekorius. Vertėjas, kalbininkas. Gimė 1934 m. Varniuose.

12 d. – 65 metai

Nijolė Narmontaitė. Teatro, kino, televizijos aktorė bei rašytoja. Gimė 1959 m. Telšiuose.

15 d. -120 metų

Jonas Ruzgys. Žurnalistas, rašytojas, vertėjas. Gimė 1904 m. Tryškiuose.

19 d. – 100 metų

Vytautas Tarvainis. Poetas. Gimė 1924 m. Nevarėnuose (Telšių r.).

20 d. – 100 metų

Eduardas Cinzas. Prozininkas. Gimė 1924 m.

22 d. -115 metų

Zalman Levinberg. Lietuvos žydų kilmės politikas, žurnalistas. Gimė 1909 m. Telšiuose.

GEGUŽĖS

2 d. – 90 metų

Aloyzas Jonutis. Poetas. Gimė 1934 m. Janapolėje (Telšių raj.).

7 d. – 65 metai

Osvaldas Neniškis. Skulptorius. Gimė 1959 m.

9 d. – 90 metų

Stanislava Keraitė-Kryžauskienė. Poetė. Gimė 1934 m.

11 d. – 110 metų

Juozas Milvydas. Inžinierius, visuomenės veikėjas. Gimė 1914 m. gegužės 11 d. Telšiuose.

22 d. – 95 metai

Aldona Prižgintaitė. Poetė. Gimė 1929 m. gegužės 22 d. Telšiuose.

BIRŽELIO

1 d. – 80 metų

Irena Radzienė. Mokytoja. Gimė 1944 m. Žarėnuose, Telšių rajone. 2020 m. išleido knygą „Žemaičių kalbos telšiškių tarmės žodynas“.

1 d. – 100 metų

Alfonsas Gricius. Poetas, Žemaičių rašytojų sambūrio dalyvis. Gimė 1924 m. Paežerės k. ( Telšių raj.). 1933 m. įstojo į Telšių vyskupo M. Valančiaus gimnaziją, kurią baigė 1941 m. Pasitraukė iš Lietuvos 1944 m. Pirmais eilėraščių rinkinys „Žemė ir žmogus“ pasirodė 1947 m. Antroji knyga „Tropikų elegija“ išleista 1953 m., o trečioji knyga „Pažadinti sfinksai“ išėjo 1961 m.

12 d. – 110 metų

Napoleonas Bernotas. Aktorius, režisierius. Gimė 1914 m.

24 d. – 130 metų

Jonas Smilgevičius. Inžinierius. Lietuvos hidroelektrinių prie Nemuno, Ežerėlio šiluminės elektrinės projektuotojas. Gimė 1894 m. Brazdeikių k. ( Telšių raj.).

28 d. – 105 metai

Jurgis Tornau. Literatūros tyrinėtojas, prozininkas. Gimė 1919 m. Telšiuose.

29 d. – 270 metų

Juozapas Arnulfas Giedraitis. Gimė 1754 m. Giedraičiuose. Žemaičių vyskupas vyskupijos generalinę konsistoriją iš Alsėdžių perkėlęs į Varnius, pats gyveno Alsėdžiuose. Kilęs iš Lietuvos kunigaikščių Giedraičių giminės.

LIEPOS

2 d. – 80 metų

Osvaldas Jablonskis. Akvarelininkas. Gimė 1944 07 02 Telšiuose.

4 d. – 70 metų

Juozas Šiurys – prelatas, bažnytinės teisės daktaras, Telšių miesto Garbės pilietis (2013 m.). Gimė 1954 m.

10 d. – 110 metų

Telesforas Valius – grafikas. Gimė 1914 m. liepos 10 d. Rygoje. Kurį laiką gyveno Telšiuose, mokėsi Kaune.

11 d. – 235 metai

Silvestras Teofilis Viliūnas. Gimė 1789 m. Paūnikiuose, Raseinių rajone. Lietuvos poetas. 1817 m. parašė satyrinę poemą „Plungės–Telšių kontubernija“.

21 d. –100 metų

Mykolas Ežerskis. Vadovavo Anulėnų paukštininkystės tarybiniam ūkiui 1956–1984 m. Aktyviai dalyvavo ir palaikė Degaičių dvaro parko atnaujinimo darbus 1972 m. Gimė Radviliškyje. (Kalvotoji Žemaitija, 2013-06-01, p. 9; Lietuvos dvarai,2009, T2, p. 134.)

RUGPJŪČIO

1 d. – 45 metai

Andrius Patiomkinas. Vertėjas. Gimė 1979 m. Telšiuose. Mokėsi Telšių 6-ojoje vidurinėje, (dabartinė „Kranto“ progimnazija), Vilniaus universitete baigė filologiją.

9 d. –100 metų

Janina Liustikaitė-Saurazas. Operos dainininkė. Gimė 1924 m. Tryškiuose (Telšių raj.).

11 d. – 235 metai

Sivestras Teofilis Valiūnas. Poetas. Gimė 1789 m.

12 d. – 140 metų

Michael Noyk. Lietuvos žydų kilmės Airijos politikas, advokatas. Gimė 1884 m. Telšiuose.

14 d. – 90 metų

Elena Nijolė Bukelienė–Lapinskaitė. Lietuvių literatūros tyrinėtoja, kritikė, humanitarinių mokslų daktarė. Gimė 1934 m. rugpjūčio 14 d. Kungiuose (Telšių r.)

20 d. – 95 metai

Egidijus Radžius. Režisierius. Gimė 1929 m.

24 d. – 80 metų

Petras Gintalas. Skulptorius, medalininkas. Poetas. Gimė 1944 m. Telšiuose.

25 d. – 95 metai

Robertas Pukinskas. Istorijos mokytojas ir visuomenininkas. Gimė Vigontiškių kaime (Telšių raj.).

RUGSĖJO

1 d. – 110 metų

Jadvyga Laucevičiūtė-Baužienė. Pasaulio teisuolė, žydų gelbėtoja, Gerumo sparno laureatė, ilgametė lopšelio-darželio „Mastis“ auklėtoja. 1914 m. gimė Telšiuose. 1933 m. baigė Telšių gimnaziją, Klaipėdos pedagoginį institutą, 1941–1945 m. mokytojavo Telšių amatų mokykloje. Mirė 2011 m. vasario 11 d.

2 d. – 115 metai

Paulius Augius (Augustinavičius). Dailininkas grafikas. Gimė 1909 m.

5 d. – 100 metų

Albertas Vengris. Inžinierius, gimęs 1924 m. Varniuose. 1942 m. baigė Telšių gimnaziją, 1944 m. pasitraukė į Vokietiją, mirė Čikagoje.

6 d. – 95 metai

Apolonija Narmontaitė-Girdžiūnienė. Kraštotyrininkė. Gimė 1929 m. rugsėjo 6 d. Lieplaukėje.

20 d. – 120 metų

Jonas Gasiūnas. Kunigas, visuomenės veikėjas. Gimė 1904 m.

13 d. – 80 metų

Saulius Prialgauskas. Lietuvos mokslininkas, profesorius, visuomenės veikėjas, pirmasis Lietuvos skraidyklių sporto organizatorius, Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas, Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys. Gimė 1944 m. rugsėjo 13 d. Telšiuose.

21 d. - 130 metų

Petras Maželis. Kunigas, rašytojas. Gimė 1894 m. Cipriškyje, Obelių valsčiuje. 1928 –1946 m. Telšių kunigų seminarijos profesorius, dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą, retoriką. 1928–1940 m. Telšių katedros vikaras. 1931–1936 m. Telšių kalėjimo kapelionas. 1928–1931 m. –  laikraščio „Žemaičių prietelius“ redaktorius. 1935 m. kanauninkas. 1947 –1950 m.Telšių vyskupijos kurijos kancleris. 1950 m. paskirtas Telšių vyskupijos valdytoju. Nuo 1965 m. Lietuvos vyskupų ordinarų konferencijos pirmininkas. Aktyviai gynė bažnyčios ir tikinčiųjų teises. Parašė grožinės literatūros kūrinių. Mirė 1966 m. gegužės 21 d., palaidotas prie Telšių katedros.

23 d. – 75 metai

Algirdas Girininkas. Archeologas, akmens amžiaus žinovas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Gimė 1949 m. Telšiuose.

28 d. – 145 metai

Liuda Sipavičiūtė-Fedotova. Dainininkė. Gimė 1879 m.

24 d. – 130 metų

Mykolas Bartkus. Finansininkas, visuomenininkas, pirmasis Valstybės centralinio knygyno (bibliotekos) skyriaus vedėjas, dirbęs nuo 1921 m. gruodžio 1 d. iki 1923 m. gegužės 1 d. Gimė 1894 m. rugsėjo 24 d., mirė 1970 m. birželio 14 d.

SPALIO

2 d. – 150 metų

Mykolas Eustachijus Brenšteinas. Žemaitijos istorijos ir kultūros tyrinėtojas, archeologas, etnografas, bibliografas. Gimė 1874 m. Telšiuose.

4 d. – 140 metų

Pranas Antanas Virmauskas. Prelatas. Gimė 1884 m. Sauslaukio k., Luokės valsčiuje.

8 d. – 75 metai

Zalmenas Šapiro. Gydytojas, politinis veikėjas. Gimė 1949 10 08 Telšiuose.

10 d. - 90 metų

Raimondas Kašauskas. Rašytojas. Gimė 1934 m. Birikuose (Telšių raj.).

10 d. – 115 metų

Juozas Maniukas. Mokslininkas zoologas, ichtiologas, biomedicinos mokslų daktaras. Gimė 1909 m. Telšiuose.

10 d. – 75 metai

Vytautas Dirmeikis. Futbolininkas, sporto funkcionierius. Gimė 1949 m. Telšiuose.

11 d. – 80 metų

Jonas Boruta. Telšių vyskupas (2002-2017). Gimė 1944 m.

13 d. – 95 metai

Donatas Sauka. Tautosakininkas, literatūrologas, hab. fil. m. dr., prof., nacionalinės premijos laureatas. Gimė 1929 m.

15 d. – 110 metų

Ignacas Milašius. Kunigas. Gimė 1914 m. Lieplaukėje (Telšių raj.).

23 d. – 155 metai

Pranciškus Žadeikis. Kunigas, rašytojas, vertėjas, Povilo Žadeikio brolis. Gimė 1869 m. spalio 23 d. Parešketyje (Varnių vlsč.).

25 d. – 85 metai

Vladislovas Blinstrubas. Rašytojas, pedagogas, kino ir teatro režisierius. Gimė 1939 m. Telšiuose.

30 d. – 260 metų

Simonas Mykolas Giedraitis. Žemaičių vyskupijos sufraganas, religinių raštų leidėjas. Gimė 1764 m.

LAPKRIČIO

2 d. – 125 metai

Justinas Juodaitis. Kunigas, profesorius. Gimė 1899 m.

2 d. – 100 metų

Julija Šulcaitė-Žardeckienė. Mokytoja. Gimė Telšiuose 1924 m. lapkričio 2 dieną. Julija Šulcaitė 1942 m. baigė Žemaitės gimnaziją, 1945 m. įstojo į Vilniaus pedagoginį institutą studijuoti anglų kalbos. Kurį laiką ten pat dirbo asistente. Dar besimokydama ištekėjo už bajoro S. Kubiliaus, kuris vėliau buvo ištremtas ir mirė Sverdlovko  srities kalėjime. 1948 m. grįžo į Telšius, mokė anglų kalbos. Ištekėjo antrą kartą už Kurčiųjų mokyklos direktoriaus Ervino Žardeckio, su kuriuo užaugino du sūnus. (Telšių žinios, 2003-03-04, p. 3)

3 d. – 120 metų

Rapolas Serapinas. Vertėjas, filosofas, pedagogas. Gimė 1904 m.

6 d. – 105 metai

Zenonas Norvaišas. Fotografas, filmininkas, Telšių kultūrinio gyvenimo metraštininkas. Gimė 1919 m.

25 d. – 115 metų

Kiprijonas Šaulys. Grafikas. Gimė 1909 m.

27 d. – 140 metų

Vlada Folinaitė. Poetė. Gimė 1884 m. Lieplaukėje ( Telšių raj.).

GRUODŽIO

6 d. – 100 metų

Kazys Leistrumas. Lietuvių agronomas, selekcininkas. Gimė 1924 m. Ginteniuose, Luokės valsčiuje.

24 d. – 65 metai

Sigita Ieva Naglienė. Poetė. Gimė 1959 m. gruodžio 24 d. Siraičiuose (Telšių raj.).

24 d. – 120 metų

Vladas Sipaitis (iki 1940 m. – Fedotas Sipavičius). Lietuvių aktorius, režisierius, baleto šokėjas. Gimė 1904 m. gruodžio 24 d. Jaučyčiuose (Varnių vls., Telšių r.).

24 d. – 165 metai

Aleksandras Jurašaitis. Fotografas. Gimė 1859 m. gruodžio 24 d. Balskių km. (Telšių r.).

SUKAKTYS, KURIŲ DATOS NEPILNOS

1784 m. Telšių rajone (yra kelios gimimo vietos versijos) gimė filosofas Liudvikas Kobeckis. Mirė 1857 m. birželio 4 d. Paryžiuje.

1854 m. Kontaučiuose, Telšių rajone, gimė Adomas Žeimis-Žeimavičius, Lietuvos kunigas, katalikų bažnyčios istorikas ir literatas, farmacininkas. Mirė 1909 m. gruodžio 17 d. Baltarusijoje.

1874 m. Varniuose gimė Aleksandras Jokubauskas. Spaustuvininkas.

 

MIRTIES SUKAKTYS

1609 m. balandžio 6 d. mirė ir Varniuose palaidotas Žemaičių vyskupas, lietuviškos raštijos rėmėjas, pirmųjų lietuviškų knygų LDK leidėjas Merkelis Giedraitis.

1834 m. liepos 23 d. Varniuose mirė Bonaventūras Gailevičius. Kunigas, filosofijos daktaras, keleto religinių raštų autorius, giesmių eiliuotojas.

1859 m. gegužės 26 d. mirė žemaičių poetė ir vertėja Karolina Praniauskaitė.

1884 m. Žarėnuose mirė kunigas Laurynas Grikša. Rašė eilėraščius, iš kurių išliko tik vienas „Mes seneliai diengalėliai“, įdėtas į S. Daukanto „Daines žemaitiškas“.

1894 m. vasario 18 d. mirė Ubiškės filialistas kunigas Ignotas Vaišvila, Simono Daukanto globėjas. Jis buvo palaidotas Ubiškės kapinėse, garbingoje vietoje, prie pat koplyčios tarp dviejų kunigų.

1944 m. spalio 7 d. Žemaičių Kalvarijoje tragiškai žuvo poetas Vytautas Mačernis.

KITI MIESTUI IR RAJONUI SVARBŪS ĮVYKIAI

1469 m. Varniuose prie Katedros įsteigta pirmoji mokykla.

1494 m. pirmą kartą paminėta Pavandenė (Šileika G., 1998).

1529 m. nustatyta, kad Telšių valsčius buvo vienas iš 17 grynai karališkų valsčių Žemaitijoje.

1569 m. gegužės 8 d. Žemaitijos matininko Jokūbas Laskauskas pirmą kartą nužymėjo Telšių miesto ribas.

1579 m. į Žemaitiją atvyko apaštališkojo nuncijaus paskirtas vizitatorius Tarkvinijus Pekulas.

1579 m. jau minima Žarėnų katalikų bažnyčia.

1599 m. Mikalojus Daukša Varniuose, globojamas vyskupo Merkelio Giedraičio išleidžia vieną pirmųjų lietuviškų knygų – „Postilę“.

1619 m. Telšių, dabar Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų, bažnyčiai Povilas Sapiega ir vietiniai bajorai padovanojo varpą.

1619 m. jau minimas Mitkaičių kaimas.

1624 m. LDK kanclerio ir Telšių seniūno Povilo Sapiegos ir jo žmonos Kotrynos Goslauskaitės-Sapiegienės pastangomis Telšiuose buvo įkurtas Šv. Pranciškaus ordino mažųjų brolių (bernardinų) vienuolynas.

1639 10 20 – LDK ir Lenkijos karaliaus Vladislovo Vazos privilegija, kuria patvirtina Zigmanto Vazos 1624 m. kovo 31 d. fundacinę privilegiją, duotą Telšių bernardinų vienuolynui. Varšuva.

1649 m. Luokė jau turėjo prekybos privilegijų.

1659 m. rugsėjo 16 d,. Alsėdžiuose palaidotas Petras Parčevskis (g. apie 1598 m. Mstislavo vaivadija) 1650 m. pastatė medinę bažnyčią Telšių bernardinams.

1674 m. Telšiuose buvo 42 dūmai (valstiečių ūkiai).

1679 m. vasarį prie Telšių įvyko valstiečių susirėmimas su švedų kariuomene (Šileika G.).

1709 m. spalio 4 d. gautas leidimas Telšių seniūniją perleisti kilmingajam Stanislovui Korvinui Kalinauskui (Kalinowski) ir jo žmonai Teresei.

1719 m. pastatyta Šv. Aleksandro bažnyčia Varniuose, turinti architektūrinę vertę.

1744 m. pastatytas (atstatyta) Luokės Visų Šventųjų medinė bažnyčia, su kryžiaus plano nava. (Kviklis, B.). Šventorius apjuostas akmeniniu zomatu. Darbais rūpinosi vyskupas Jonas Lopacinskas.

1749 m. Džiuginėnų dvarą pradėjo valdyti Aleksandras Gorskis. Valdė iki 1855 m.

1764 m. Telšiai tampa Žemaitijos kunigaikštystės šiaurinės dalies repatricijos centru, čia įsteigti dvejopi – žemės ir pilies – teismai.

1764 m. pastatytas Biržuvėnų koplytstulpis.

1784 m. Ubiškėje pastatyta bažnyčia, kuriai suteiktas Angelų sargų vardas. Statybomis rūpinosi Kasparas Šliakauskas (Katutytė L., 2001).

1789 m. duomenimis, Telšiuose žydams priklausė 7 siuvėjų, 3 skardininkų namai, 3 žydų knygų knygynai, 5 krautuvės, bravoras, 17 karčiamų.

1794 m. skulptorius Jurgis Mažeika Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje sukūrė Jėzaus Nazariečio, Šv. Barboros altorius, įrengė ir 8 skulptūromis papuošė medinę sakyklą.

1794 m. Podhaiskis Tomas (Podhaijski Tomasz) baigė kurti Telšių bernardinų Šv. Antano Paduviečio bažnyčios 4 altorius.

1794 m. Telšių Šv. Antano Paduviečio katedrą koncekravo vyskupas Tadas bukota ir jai suteikė Loreto Dievo Motinos ir šv. Antano Paduviečio titulą.

1794 m. Eligijus Kaunackis, Kaunatavos savininkas, netoli savo dvaro, giminės kapinėse, pastatė katalikų bažnyčią.

1799 m. Telšių seniūniją, arba valsčių, amžinam naudojimui Rusijos caras atidavė paskutiniajam Telšių laikytojui Henrikui Zabielai. Tačiau Telšių miestą vis dėlto paėmė iždo žinion.

1799 m. Tryškius valdė Mykolas Oginskis.

1799 m. Telšiuose buvo 85 kiemai.

1804 m. birželio 10 d. sudarytas Telšių miesto planas.

1824 m. įkurta civilinė Telšių miesto ligoninė.

1834 m. Vainočių kaime veikė mokykla.

1849 m. Motiejus Valančius paskiriamas Žemaičių vyskupu.

1849 m. įsteigta pirmoji valdinė žydų mokykla Žemaitijoje buvo Telšiuose (kitur teigiama, jog ši mokykla įkurta 1859 m.).

1854 m. išleistas Adamo Zawadzkio knygyno Varniuose katalogas “Uwiadomienie o dzielach polskich...“ (Pranešimai apie lenkiškus leidinius).

1854 m. Luokės miestelio Visų Šventųjų bažnyčiai pagaminti vargonai.

1859 m. pristatytas šv. Antano Paduviečio katedros bokštas. Architektas F. Rimgaila.

1864 m. ant Vilniaus kalvos pradėta statyti mūrinė cerkvė vietoj nugriautos parapijinės katalikų bažnyčios. Statybos baigtos 1867 m.

Nuo 1864 m. iki 1866 m. Džiuginėnų dvare gyveno rašytoja Žemaitė.

1864 m. Tryškiuose įsteigta valdinė pradinė mokykla.

1864 m. Žemaičių vyskupijos centras iš Varnių buvo perkeltas į Kauną.

1869 m. Telšių miesto gatvės pradėtos apšviesti „Liuks“ tipo šviestuvais.

1879 m. Telšiuose buvo įsteigta žydų rėmėjų išlaikoma amatų mokykla merginoms ir internatas neturtingoms mergaitėms.

1884 m. Tryškiuose įsteigta vaistinė.

1884 m. Žarėnuose įsteigta Pašto agentūros stotis.

1889m. Lauko Sodoje pastatyta Šv. Joakimo bažnyčia.

1889 m. Telšiuose jau buvo įsikūrusi „Khoveivei Zion“ organizacija.

1894 m. Chaimas Kaplanskis Telšiuose atidarė fotoateljė.

1899 m. kun. Vincentas Juzumas užbaigė savo veikalą „Žemaičių vyskupijos aprašymą“, kuris išleistas 2013 m.

1909 metais Telšiuose pastatyti pastatai, turintys architektūrinę vertę (Respublikos g. 10; Respublikos g. 13; Turgaus a. 16).

1909 m. S. Narutavičius, B. Budrikis, P. Šimkevičius su bendraminčiais įsteigė draugiją berniukų gimnazijai pastatyti (draugija įgyvendino pagrindinį savo tikslą – berniukų gimnazija Telšiuose buvo pastatyta).

1914 m. Telšių mieste atidaryti žemės ūkio kursai.

1919 m. spalio 5 d. Telšių apskrities gyventojai pasirašė raštą LR Ministrui Pirmininkui M. Šleževičiui apie paramą Lietuvos valdžiai atkūrus Lietuvos nepriklausomybę.

1919 m. gegužės 28 d. Telšiuose atidaryta žydų ligoninė (inicijavo žydų draugija „Ozė“).

1919 m. Telšiuose įkurta „Saulės“ berniukų gimnazija.

1919 m. sausio–vasario mėn. Telšiuose dirbo Žemaitijos karinis revoliucinis komitetas.

1919 m. lapkričio 23 d. Telšių automobilių draugijos steigėjai kreipėsi paramos į prekybos ir pramonės ministrą E. Galvanauską.

1919 m. plačiajai visuomenei pritariant ir pirmojo Telšių karo komendanto paragintas F. Milevičius įsteigė Telšių šaulių būrį, kuriam ilgesnį laiką ir vadovavo.

1919 m. Pavandenėje pastatytas ąžuolinis kryžius kaime siautusios vaikų ligų epidemijos aukoms atminti. Nugriautas 1952 m.

1919-1920 m. Telšių burmistras buvo Liudvikas Abromavičius (1888 –1966).

1924-1926 m. nutiestas Telšių-Kužių geležinkelis.

1924 m. ,,Kanklių‘‘ draugijos choras dalyvavo Pavasarininkų Dainų šventėje Šiauliuose liepos 5–6 d. ir Kauno Dainų šventėje rugpjūčio 23 –24 d.

1924 m. Konstantino Dobrovolskio ir T. Budraičio iniciatyva įsteigtas pirmasis Žemaitijos simfoninis orkestras.

1924 m. įkurtas „F. Milevičiaus knygynas“, veikė iki 1941 m.

1924 m. sausio 28 d. įkurta Telšių meteorologijos stotis. Stoties viršininkė Adelė Gegeckienė.

1924 m. Kaunatavoje pastatyta nauja akmens mūro bažnyčia (Kviklis B., 1980, p. 150).

1929 m. rugpjūčio 10 d. jaunieji žemaičių literatai pakvietė į pirmąjį literatūros vakarą.

1929 m. išleistas F. Milevičiaus knygyno knygų katalogas Telšiuose, (Kaunas, 1929–1930 m.).

1929 m. pastatyti Vyskupų rūmai, turi architektūrinę vertę (architektas V. Dubeneckis, inžinierius P. Taračkovas).

1934 m. gruodžio 29 d. Telšių miesto burmistru paskiriamas Paulius Gudzinskas.

1934-1937 m. Kauno inžinierius P. Butrimas ir Kočeguras sudarė Telšių miesto topografinę-geodezinę nuotrauką.

1934 m. vasario mėn. Telšiuose Gedimino g. atidaryta moderni žydų ligoninė, vadovaujama Noelio Minuchino.

1934 m. Telšiuose pastatyta kvadratinio plano mūrinė 2 aukštų buvusi amatininkų sinagoga (Telšės g. 5).

1934 m. Lauko Sodos apylinkėse, Dargiškių kaimelyje rastas Romos monetų ir papuošalų lobis.

1934 m. 08 26 Telšių miesto gyventojai kreipėsi į vidaus reikalų ministrą dėl turgavietės iškėlimo į miesto centrą.

1934 m. rugsėjo mėn. Luokėje įvyko didžiulis gaisras, kurio metu sudegė visas miestelio centras ir artimiausios gatvės.

1934 m. Telšiuose įvyko žemės ūkio paroda.

1934 m. Telšių šauliai surengė knygų rinkimo Klaipėdos krašto šauliams vajų.

1934 m. po ilgo teismo katalikams grąžinta cerkvė ant Vilniaus kalvos, kuri paversta bažnyčia.

1939 m. Telšiuose įvyko didysis katalikų vyrų kongresas.

1939 m. vasarį Telšių moterų šaulių būrys (III) nusprendė organizuoti knygų rinkimo vajų ir steigti biblioteką.

1939 m. pastatytas pastatas, turintis architektūrinę vertę Telšių senamiestyje (Kalno g. 16).

1949 m. rugsėjo 29 d. nustojo veikti profesionalus Žemaičių dramos teatras (veikė nuo 1940 m.).

1954 m. įkurta melioracijos statybos ir montavimo valdyba.

1959 m. Telšiuose buvo 13 460 gyventojų.

1959 m. įkurtas saviveiklinis Telšių teatras, dabar – Žemaitės dramos teatras. Jame dirbo režisierius E. Karanauskas.

1959 m. buvusios Amatų mokyklos patalpose įkurta Telšių taikomosios dailės mokykla.

1959 m. Telšiuose pradėjo veikti Kelių statybos valdyba Nr. 3.

1959 m. pastatytas kino teatras „Džiugas“.

1964 m. E. Radžius inscenizavo Žemaitės „Petrą Kurmelį“. Už šį spektaklį Telšių mėgėjiškam teatrui buvo suteiktas „Žemaitės“ vardas.

1969 m. architekto A. Miškinio atliktų architektūrinių-urbanistinių tyrimų pagrindu atrinkti ir patvirtinti 62 vietinės reikšmės urbanistikos paminklai, kurių tarpe ir Telšių senamiestis, nubrėžtos vietinės reikšmės urbanistikos paminklo ribos ir išskirti 5 saugotini pastatai.

1969 m. kovo 20 d. "Šatrijos" kolūkyje atidarytas Gaulėnų muziejus. 1973 m. muziejus perkeltas į Gaulėnų mokyklos patalpas.

1974 m. pastatytas Telšių kultūros rūmų priestatas.

1984 metais įrengta vandens nugeležinimo bei antro pakėlimo stotis Telšiuose, pajėgumas - 20 tūkst. m3/parą.

1984 m. Telšiuose suorganizuota pirmoji Lietuvos medalininkų kūrybinė stovykla.

1984 m. Telšiuose pradėjo veikti Sūrių gamykla, vėliau reorganizuota į AB „Žemaitijos pieną“.

1989 m. Telšių vyskupo Antano Vaičiau dekretu atkurta Telšių kunigų seminarija. Jos rektoriumi skiriamas Kazimieras Gasčiūnas.

1989 m. įkurtas Telšių vyskupijos Caritas kaip karitatyvinė organizacija.

1989 m. Reginos ir Algimanto Chmieliauskų iniciatyva suburtas Telšių politinių kalinių ir tremtinių choras „Tremties aidai“, kuriam vadovauti pradėjo Milda Ulkštinaitė.

1989 m. kovo 10 d. LTSR Ministrų Tarybos nutarimu Nr. 53 Telšių senamiesčiui suteiktas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklo statusas.

1989 m. rugpjūčio 23 d. Telšių rajono žmonės prie Žemaitės vidurinės mokyklos minėjo Ribentropo-Molotovo pakto 50-ies metų sukaktį.

1989 m. rugsėjo 1 d. Telšių taikomosios dailės technikumas buvo reorganizuotas į Telšių aukštesniąją taikomosios dailės mokyklą.

1989 m. Telšių rajone gyveno 16 275 įvairaus dydžio šeimos ir 4 799 vieniši žmonės.

1989 m. rajone buvo 12 kolūkių, 9 tarybiniai ir 3 kitos paskirties ūkiai.

1989 m. susikūrė Telšių kultūros centro vaikų folkloro ansamblis „Čiučiuruks“, kuriam vadovauja Rita Macijauskienė.

1994 m. Telšiai tampa apskrities centru.

1994 m. gegužės 31 d. Telšių senamiestis įtrauktas į Lietuvos kultūros vertybių registrą. Saugomas valstybės kaip nacionalinio reikšmingumo objektas.

1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija patvirtino atkurtą Žemaitijos herbą ir vėliavą.

1999 m. Telšiuose gyveno 34,9 tūkst. žmonių.

1999 m. Varniuose pastatytas paminklas Žemaičių vyskupui Merkeliui Giedraičiui ir kanauninkui, vienam iš lietuviškos raštijos pradininkų, Mikalojui Daukšai, skulptorius Arūnas Sakalauskas.

1999 m. Telšiuose pradėtas eksploatuoti natūralaus mineralinio vandens „Tichė“ gręžinys ( 689 m. gylis).

1999 m. Varniuose gyveno 1761 žmogus ir sudarė tik 2,9 proc. rajono gyventojų.

1999 m. Telšiuose pirmą kartą buvo surengtas kompozitoriaus Albino Jasenausko sakralinės muzikos festivalis.

Parengė vyr. bibliografė Kristina Momkienė